,,Tarzanas"

,,Tarzanas''

Edgaras Barouzas


1990 m. (originalai išleisti atitinkamai 1912 ir 1913 m.) 
400 psl.
ISBN 5-7900-0665-5

Pradėkime nuo to, kodėl apraše minima originalai ir pateikiamos dvi datos. Šis leidimas apima dvi serijos knygas ,,Beždžionių Tarzanas" ir ,,Tarzano sugrįžimas". Mano subjektyvia nuomone, leidėjai priėmė labai gerą sprendimą! ,,Beždionių Tarzanas" baigiasi liūdna ir meldžiančia tęsinio pabaiga. ,,Tarzano sugrįžimas" užbaigia tai ko pritrūko pirmojoje dalyje, todėl šių dviejų knygų sujungimas į vieną leidinį atliko nepaprastą papatoginimą skaitytojui :) Tarsi mėgstamo serialo būtume gavę visą pirmą sezoną ir antrojo sezono pirmąją seriją :D
     

,,Tarzanas'', knyga mano namų bibliotekoje sulaukusi daug dėmesio ir dar daugiau atidėliojimų. Kažkada dar vaikystėje mačiau filmą ,,Tarzanas" ir nors žinau, kad knyga yra kitaip nei filmas, visgi iš filmo likęs tas (dovanokit už pasakymą) perdėtai besiseilėjančios meilės koktumas vis ranką nutiesdavo į kitą knygą.  Ir kokį riebų (dar vieną) minusą užsidirbo kino pramonė kai pradėjau skaityti knygą....
     

Džiunglės, civilizacija, charakteriai, kultūros..... Visokiausi, įvairiausi! Meilė ten atlieka mažmožinį vaidmenį (aprašymų apimtimi). Daugiausia rašoma apie žmogų užaugusį džiunglėse ir pačias džiungles. Tarzanas toli gražu ne tobulas: su visais žmogiškais ir žvėriškais trūkumais kaip godumas, pavydas ir žiaurumas. Daugelį kartų Tarzanas atkreipia dėmesį, kad civilizuotame pasaulyje yra kur kas žiauriau ir grėsmingiau nei džiunglėse, kad žmogus yra kur kas žiauresnė būtybė nei aršiausi džiunglių žvėrys. Pamažėle tai parodoma Tarzano potyriais, po to kai jis sutinka pirmuosius žmones. Vienintelis literatūriškai be trūkumų paliktas yra moters įvaizdis. Moteris jautri, švelni, silpna būtybė, kuria vyras turi rūpintis ir kurią gintis. Visa kita apipilta visomis vaivorykštės spalvomis (jei toks palyginimas dera su džiunglių gyvenimu :) ).
        

Knyga nėra nuobodi skaityti. Net keletas vietų yra kur akys tiesiog bėga per eilutes, kad tik greičiau sužinoti kas nutiko, kaip baigėsi kova ar kitas svarbus įvykis. Perskaičius šią knygą mane patraukė paskaityti daugiau Afrikos istorijų. O gal ir daugiau Tarzano :) Tik kol kas nežinau kur rasiu, nes iš močiutės paveldėjau šią vienintelę Tarzano knygą :)


Malonaus skaitymo! :)
Emilija

,,Užmirštoji sala''

,,Užmirštoji sala''

Edgaras Barouzas


1991 m. (originalas išleistas 1918 m.) 
267 psl.
ISBN 5-89942-505-9

Nuotykiai nuotykiai nuotykiai ir dar truputis fantastikos. Na, gerai, daug fantastikos :) Tam tikromis aplinkybėmis labai įvairi grupė žmonių yra suburiama likimo kartu, pasiklysta plačiuosiuose pasaulio vandenyse ir atklysta į salą, kurią kažkada kažkas kažkur minėjo, tačiau niekas taip ir neištyrė. Žmonės persikelia į salą, nes išgyvenimui tai tampa vienintelis šansas ir štai čia prasideda nuotykiai.

Taurios moterys, džentelmeniškas elgesys ir nuolat gyvybei gręsiantis pavojus. Knygoje nepaprastai daug nuotykių. Iki šiol mano mėgstamiausios nuotykių knygos buvo Žiuli Verno knygos, nes jose yra daug nuotykių (o ne vienas nuotykis ir 200 puslapių jam aprašyti kaip dažniausiai pasitaiko šio laikmečio knygose). Nuo šiol mano mėgstamiausia (nuotykių kiekiu) knyga yra ,,Užmirštoji sala".

Knygoje daug dėmesio skiriama žmogaus evoliucijos temai ir socialinėms struktūroms skirtingo išsivystymo lygio bendruomenėse. Nors evoliucija kiek fantastinė šioje saloje, tačiau pateikiama nemažai antropologijos žinių. Šiek tiek paliečiama paleontologija.

Vienas ryškiausių šios knygos bruožų yra tai, kad autorius nepaliko neatsakytų klausimų, nepaliko galų ,,sugalvok pats". Nuotykių knygose dažnai pasitaiko, kad vienas asmuo ar grupelė atsiskiria ir daugiau niekas nieko apie jį/ją/juos daugiau negirdėjo. ,,Užmirštoji sala" nepalieka neatsakytų klausimų, nepalieka nežinomų likimų.


Malonaus skaitymo! :)
Emilija