,,Mein Leben als Leser''

,,Mein Leben als Leser''

Nick Hornby

2013 m. (orig. 2004 m.)
Trukmė: 2 h 19 min
ISBN 9783844509441

Versta iš ,,The Plysyllabic Spree". Tikslingai vengiu vertimų iš tos kalbos, kuria galiu skaityti. Vistik tarp vokiškų knygų man pasitaiko kad vertimus iš anglų kalbos ir vokiečių pagaunu. Dažnai vokiečių autorių pseudonimai amerikonizuoti, tad lengva susimaišyti. Iki šiol pasitikėjau paviršutiniškai atpažįstamais ženklais, bet panašu, kad norint būtinai išvengti vertimo, būtina pasidomėti papildomuose šaltiniuose nei pačios knygos informacija.

Knyga apie knygas ir skaitymą. Šiaip man gan nuobodoka. Maždaug....kiek įdomumą skatinantis yra viršelis, tiek įdomi ir knygą.... Klausiau garso formatu, tad greit praslydo. Vienintelis geras dalykas šioje knygoje man yra tai, kad buvo įdomu paklausyti kito žmogaus požiūrį ir nuomonę apie knygas ir patį skaitymą. Mano aplinkoje nėra daug žmonių kurie mėgsta skaityti ir dar mažiau kurie pasirenka rasti laiko skaityti, tad.... Buvo įdomu kito žmogaus skaitymo patirtį šiek tiek pažinti :)

Lengvo klausymo :)
Emilija

,,Lichtgrüße vor der unendlichen Nacht''

,,Lichtgrüße vor der unendliche Nacht''

Antuan de Sent-Egziuperi

2020 m. (orig. 1989 m.)
Min: 76 min 
ISBN 9783803285119

Niekuomet nesupratau kodėl tiek daug žmonių pamišę dėl ,,Mažojo princo". Jį skaičiau kelis kartus. Geros istorijos, bet pamišimo taip ir nesupratau. Dabar pradedu suprasti. Pamišimą dėl autoriaus, ne dėl princo :)

Švelnūs pasakojimai, gilios mintys. Susipažinau su knyga audio formatu. Klausiau kepdama sausainius. Klausau klausau...ten taip skaito ramiai, kartais dar kiek muzikos. Taip visai neįpareigojančiai, visai atsipalaidavus ir tik smegenys sako ,,pala pala, ką sakė?!". Atsuku ir dar kartelį. Nuostabi knyga, tik ne kepant sausainius, nes tešluotomis rankomis atsukinėti įrašus nėra patogu :D

Norėčiau pasidalinti dviem man labiausiai patikusiom citatom iš šios knygos:

        ,,Akmenys, iš kurių pastatyta šventykla, jos nesuvokia"

        ,,Dievas yra tikras, bet gal mes jį sukūrėme?''

Nuostabi palydovė apmąstymams. Manau prie jos dar grįšiu :)

Atpalaiduojančio skaitymo! :)
Emilija

,,Sieben Tage voller Wunder''

,,Sieben Tage voller Wunder''

Dani Atkins

2017 m.
240 psl.
ISBN 978-3426520888

Vis dažniau pasitaiko, kad knygos aprašymą čia parengiu gerokai vėliau nei knygą skaičiau. Ši viena iš tokių. Aprašinėjant po kurio laiko yra prisiminimai arba dar ir užrašai, jei skaitydama žymėjausi. Šią knygą skaitydama žymėjausi :D Ir be užrašų atsimenu kokia absurdiška buvo knyga, o iš užrašų matosi kad net supykus buvau :)

Knygos turinys pasakojamas I-uoju asmeniu. Šiaip jauki forma, nes skamba asmeniškai, net tikroviškai, juk ,,tas žmogus pasakoja apie save, tas žmogus yra" - taip draugiškai apgaudinėja mūsų smegenis I-ojo asmens romanai. Deja ne šįkart.... šįkart ta miela apgavystė priėjo iki absurdo, kai pirmuoju asmeniu buvo pasakota apie tai kas žmogui nutinka dabar ko jis negali žinoti, pvz.: žmogus yra be sąmonės.

Pagrindinės veikėja vaizduojama silpna, užsispyrusi, net kvailoka mergaitė. Baigus knygą kilo mintis, kad tokiais aprašymais gal bandė sumėtyt pėdas dėl pabaigos, visgi toks moters portretas, koks yra pateiktas šioje knygoje, yra nedovanotinas.

Aplinkos aprašymų nėra. O šiai knygai jų labai trūksta... Ne visada aišku yra kokiomis sąlygomis, kur konkrečiai vyksta. Išgyvenimo šaltyje knyga turėtų būti itin dramatiška, ir būtų dramatiška jei būtų aiškiau kur kas kada vyksta.

Ties 56-uoju iš 233-jų puslapių pagrindinės veikėjos kvailumas jau sunkiai pakeliamas. Visgi.... ji turi neblogą humoro jausmą :)

Knygos idėja buvo gera. Bet išpildymas tragiškas. Prastoms knygoms paskutiniu metu stengiuosi neskirti daug laiko prie aprašymų. Čia jau ilgokas gavosi. Atrodo galėčiau dar rašyti ir rašyti.... :) Ko gero dėl to kad knyga nuvylė. Nuvylė nes aprašymas žadėjo ką kitą, tada dar kartą nuvylė sunkiai pakenčiama pagrindinė veikėja, o tada dar kartą nuvylė kai atomazgoj paaiškėjo ko buvo siekta ir kad tas moters portretas buvo ne šiaip pasirinkimas, o prastas geros idėjos išpildymas.

Yra vienas geras dalykas - viršelis. Prieš skaitydama knygą neatkreipiau dėmesio į viršelį. Rinkausi pagal aprašymą, tad tik perskaičius knygą atidžiau pažvelgiau į viršelį. Viršelis geras. Tinka knygai. Tiek teigiamų dalykų apie šią knygą.

Nelinkiu skaityti,

Emilija

,,Es war einmal....meist aber öffter"

,,Es war einmal....meist aber öffter"

Dieter Hildebrandt


2012 m.
Trukmė: 1 h 10 min
ISBN 9783424390063

Dieteris Hildebrantas buvo vokiečių politinis satyristas. Jo darbais galima mėgautis daugiausia jei skaitytojas/klausytojas yra susipažinęs su Vokietija kiek detaliau. Nors pasitaiko ir smagių visiems galimai įdomių dalykų, pvz.: kaip čia taip nutiko kad hitlerininkų uniformos buvo rudos :)

Viršeliui dėmesio daug neskirta vistik uždėtoji autoriaus nuotrauka  prasminga :) Autorius skatina likti budriu ir susimąstyti apie politinius melus ir apgavystes, kurie ta pačia forma vis kartojasi...

Viršelis nepatrauklus, autorius buvo man nežinomas. Kaip pakliuvo knyga į mano ausis? O gi tiesiog norėjosi ko nors linksmo ir trumpo. Gerai pataikiau: ir linksma ir trumpa :) Knygą įgarsina pats autorius. Jo balse jaučiamas vyro amžius ir tai suteikia papildomo svarumo jo tam ką autorius sako.

Intelektualaus ir nuotaikingo klausymo! :)
Emilija

,,Wäre ich du, würde ich mich lieben''

 

,,Wäre ich du, würde ich mich lieben''

Horst Evers


2013 m.
Trukmė: 5 h 30 min
ISBN 9783839812709

Kasdienybės komentarai su humoru. Horst Evers yra talentingas komikas. Atpasakoti čia man nėra ką, tiesiog penkios su puse valandos įžvalgų perteiktų su humoru. Pagal humoro talentą statyčiau kartu su vokiečiais Tommy Jaud ir Mark Uwe Kling.

Dauguma trumpos istorijos, ko ne tiesiog ilgoki anekdotai. Autentišką prieskonį duoda tai, jog knygą įgarsino pats autorius.

Viršelis knygos tiesiogiai neatspindi. Juk juokų apie gyvenimą rinkinyje nėra tokios vienos temos. Gal tik ta, kuri palikta pavadinimui... mieste, vis dar vieniškas... Piešimo stilius jaukus, spalvos šiltai šaltos, bet traukia. Rinkausi ne pagal viršelį ar aprašą, bet pagal autorių. Pavardė buvo žinoma kaip gero komiko, užtikusi knygą - išklausiau :)

Nuotaikingų penkių su puse valandų! :)
Emilija

,,Paskutinis Mohikanas"

 

,,Paskutinis Mohikanas"

Džeimsas Fenimoras Kuperis

1984 m. (orig. 1840 m.)
224 psl.
ISBN nesuteiktas

I-as leidimas lietuviškai buvo 1953 m., šis 1984 m., mano nuosavas, ir dar turiu trečią iš 1991 m. Ko gero bus ir naujesnių. Ryškiai lietuviams patinkanti knyga :) Aš pati nepirkau ir (sau) nepirksiu jau, bet kaip džiaugiuosi kad turiu. Neturėčiau tai gal ir nebūčiau prisiruošusi perskaityti...

,,Paskutinis Mohikanas" parašytas 1826 m. (išleistas tik po keturiolikos metų) apie 1757 m. Šiaurės Ameriką. Šis romanas priskiriamas nuotykių literatūros žanrui. Kai ją lyginu su nuotykių literatūros karaliaus Žiulio Verno knygomis, tai čia jau trileris! :) Įtemptų momentų netrūko ir nuobodu tikrai nebuvo!

Veiksmo pagrindas yra europiečių naujakurių ir Š.Amerikos indėnų bendra kelionė. Kiekvienas įvykis šioje kelionėje atskleidžia, atvaizduoja tą nuostabų indėnų ryšį su gamta: ,,indėno akis pastebi net kolibrio pėdsakus ore'' (115 psl.). Net pavydu tokiai miesto pelei kaip aš :) lietuviai irgi vis dar artimi gamtai, bet jau ne tiek...o tie kurie nusėda miestuose tik turistinę gamtą ir tepažįsta. Aišku tai geriau nei nieko :) Na, bet grįžkim prie knygos...

Kovų aprašymai superiniai: trumpi, bet tokie detalūs, kad jautiesi ten pats būdamas! Momentai iki kovos pradžios itin detaliai aprašyti, o kovos aprašyme šlykštybių mažai.

Įdomus moters portretas. Moterų nuomonę vertina tik indėnai. Europiečiai vyrai moterų šioje knygoje nelaiko lygiaverčiais žmonėmis, o tik lepinamomis grožio būtybėmis.

Indėno lūpomis autorius sulygina alkoholio nevartojimą ir išmintį :)

Istorijose apie indėnus daug rodoma jų pagoniška kultūra, kurios stipri raiška atskleidžiama per prietaringumą kasdieniame gyvenime. Šiuo atžvilgiu man užkliuvo vienas momentas knygoje: ,,protingiausieji jų vadai tuos prietarus tiktai toleravo, bet jais netikėjo" (167 psl.). Trumpai drūtai apie tai kad vadai žinodami klaidingus sklandančius įsitikinimus vistiek leidžia jiems sklisti. Kodėl? O čia jau prieinam prie politikos.... Kodėl šalies vadai leidžia žmonėms apsigaudinėti?

Šio leidimo viršelis kiek neatitinka turinio... Toks liūdnas, lyg tai senas žmogus. Trečiojo leidimo viršelis žymiai tikslesnis: jame vaizduojamas išdidus ir tvirtas vyras - toks paskutinis Mohikanas ir buvo.

Ši knyga daugeliu atžvilgiu sukelia minčių apmąstyti visuomenę, stereotipus, savus įsitikinimus. Ne veltui tai viena žymiųjų vakarų literatūros knygų.

Jaudinančio skaitymo! :)
Emilija

,,Vėjų rožė"

 

,,Vėjų rožė"

Jonas Endrijaitis

2001 m.
92 psl.
ISBN 9955-431-07-5

IV-oji autoriaus eilėraščių knyga, bet pirmoji pakliuvusi man į rankas. Gebėjimu suvokti lyriką didžiuotis negaliu, bet paskaityti eilėraščius mėgstu. Nesuvokiami kontrastai, kasdienei galvai, tiesiog beprasmybės, kartais pažadina racionalias ir tikroviškas mintis. Tarsi netikėti pabudimai. Tai man patinka :)

Man patiko trys eilėraščiai ,,Akmenys". Jie paprasti, ramiai gilūs. Tai gyvenimo akmenys aprašyti trimis eilėraščiais. Jauku.... ,,Gyveni, bet esi memuaras, tik nėra kam tave užrašyti".

Skyrius ,,Pabaigos pradžia" man patiko labiausiai. Autorius pateikia koks sudėtingas yra gyvenimo paprastumas.

Knygoje dar vienas išsiskiriantis skyrius: ,,Bohema". Man jis buvo kiek per tikroviškas, o gal tiesiog nebuvau jam pasiruošusi. Jame eilėraščiai erotinėmis temomis ir itin vaizdūs! Sakyčiau net svyruoja ties padorumo/vulgarumo riba. Čia matyt ir išryškėja meniškas talentas: ties riba. Labiausiai dėmesį prikaustė IV-ojo skelbimo eilėraštis :)

,,O po mirties vėl būsi gimęs,
Jei augalo kakta rasos ---"

Kadangi knygos eilėraščiai neturi bendros temos, tad vertinti viršelio atitikimą turiniui sunku. Viršelio atitikimas knygos pavadinimui yra fantastiškas: vėjo supūstas ugnies žiedas išsiskleidžiantis kaip rožė - itin poetiška vėjų rožės interpretacija!

Įspūdingo skaitymo!
Emilija

,,KGB akiratyje"

 

,,KGB akiratyje"

Nijolė Sadūnaitė

1991 m. (pirmas leidimas 1985 m.)
144 psl.
ISBN nesuteiktas

Drąsios jaunos moters pasakojimas apie patirtį su KGB darbuotojais. Ji nuo 1970 m. buvo sekama. 1974 m. suimta tardymui; tardyta dešimt mėnesių. Po kelerių metu sekimo teismas. 1975 m. teismas. Teismui ją saugojo rusų kariai, kad nebūtų suprantančių ką ji kalba; žiūrovų nebuvo, o liudininkus po liudijimo iškart išvesdavo. Tai trumpa knygelė, kuri glaustai, bet iš esmės atvaizduoja, ką reiškia gyventi Rusijos okupacijoje. Už kelis eilėraščius apie kančias konclageryje: šeši metai konclagerio ir penki tremties. Knygelės glausta apimtis ir gilus turinys palieka neišdildomą įspūdį ir giliai viduj užkliudo. Nepasakosiu čia savo nuomonių ir minčių. Užklydusį į šį aprašymą žmogų norėčiau paskatinti paimti šią knygelę į rankas ir perskaityti, svetimu kailiu patirti sovietinės Rusijos šlykštumą visu ,,gražumu". O paskatinti norėčiau keliomis citatomis iš knygelės.

N.Sadūnaitės pokalbyje su KGB'istu Pileliu palygino juos su fašistais: ,,Taip! - atsakiau. - Fašistai darė baisų nusikalstamą darbą, bet jie to neslėpė. Jie atvirai sakė, ką sunaikino, ką pavergs, ir visi apie tai žinojo. O jūs darote tą patį nusikaltimą, tik prisidengę ,,vaduotojų" ,,brolių" kaukėmis, o už nugaros laikote tą patį kruviną peilį... Kas žmoguje biauriausio? - Veidmainystė! Kadangi jūs esate veidmainiai, jūs blogesni už fašistus!'' 26 psl.

,,Sovietų imperijoj kalinys ne žmogus, su juo elgiamasi kur kas blogiau nei su gyvuliu - tai beteisis vergas, nekenčiamas ir nuolatos kareivių bei prižiūrėtojų moraliai ir fiziniai kankinamas" 51 psl.

Iš gynimo kalbos skelbtos ,,LKB Kronika" Nr. 17: ,,Tik tada, kai vaikai, kuriems mokykla sugriovė tėvų autoritetą, nueina šunkeliais, kažkodėl kaltinami ne mokytojais, o tėvai".

Knyga yra informacinis istorinis lobis, deja viršelis toks skaudžiai nuobodus (ir dar raudonas!), kad visai netraukia imti ir skaityti. Vistik viršelis labai svarbus, ypač sunkaus turinio knygoms.

Akis atveriančio ir įkvepiančio skaitymo!
Emilija

,,Tarp dviejų vandenynų"

,,Tarp dviejų vandenynų"

Vsevolodas Zenkovičius

1985 m. (orig. 1972 m.)
236 psl.
ISBN nesuteiktas

Mokslininkas (autorius) per UNESCO projektą pakviečiamas į Meksiką tyrinėti lagūnų. 1969-aisias metais jis keliauja po Meksikos pakrantes kartu su vietiniais studentais, juo moko.

Pasakoja kaip pirmą kartą pamato banglentes. Pasakoja savo įspūdžius apie pirmą kartą pamatytą spalvotą televizorių. Pasakoja kaip pirmą kartą ragauja kokakolos. Apsakydamas tai jis neatmena pavadinimo, bet iš aprašymo aišku kad tai kokakola. Vaje kaip tas gėrimas įsigėręs į šiuolaikines smegenis, kai iš aprašymo supranti kad būtent apie šį gėrimą pasakoja :)

Autorius atvirai rašo apie savo klaidas ir dėl to kylančias problemas ir sunkumus. Kalba apie santykius su studentais ir kolegomis - šie aprašai prideda daug vertės knygai. Tokiose kelionėse tikrai būna daug sunkumų, nesusipratimų ir kitų sudėtingumų. Šie pasakojimai leidžia matyti akademinius ir kasdienybės kultūrinius skirtumus. Svarbiausia šioje vietoje manau tai, kad autorius nesilaiko savo kelio kaip teisaus dėl susireikšminimo ar tiesiog pasipūtimo. Jis mano skirtumus, pats juos svarsto. Jaučiasi kad pasakoja tikras mokslininkas. Malonu skaityti tokį tikrovišką dalykinės veiklos aprašymą.

Ypatinga knygos dalis yra iš Meksikos parsivežtų vabalų gyvenimo ypatumai Rusijoje.

Vertimas redaguotas geologijos-mineralogijos mokslų daktarės! Puiki savybė kelionių knygai. Puiku savybė dalykinei knygai. Naujuose vertimuose, kuomet versti/redaguoti tik vertėjo/lituanisto, prikuriama tiek naujų terminų... Laimei pastebiu tik savo srities dalykinėse knygose :) vistik buvo malonu paimti į rankas knygą, kuri savyje nešasi terminijos kokybės ženklelį.

,,Tūkstantis metų - tai trisdešimt išnykusių ir užmirštų kartų. Ir visgi mus pasiekė ano meto žmonių kūrybinė fantazija. Jų protas, jų vaizduotė, jų svajonėse išpuoselėtas grožis" psl. 193.

Kol neatverčiau knygos, net neįtariau, kad knyga apie Meksiką. Viršelio nuotrauka tikrai graži, bet nereprezentatyvi knygos turiniui.

,,Tarp dviejų vandenynų" - viena iš nedaugelio kandidačių būti skaitoma antrą kartą.

Nuotykinio skaitymo! :)

Emilija

,,Žmogėdrų salos"

 

,,Žmogėdrų salos"

Miloslavas Stinglas

1973 m. (orig. 1970)
172 psl.
ISBN nėra

Kelionių knyga. Autorius keliauja po Melaneziją - Ramiojo vandenyno pietvakarinę dalį. Po Saliamono salas, Naująją Gvinėją ir aišku Fidžio salas. Fidžio salas būtent ir vadina žmogėdrų salomis, nors autorius sako kad kanibalizmas gyvuoja ir kitur.

Knygoje išsamūs etnografiniai aprašymai. Aprašoma dabartis, pateikiami praeities pasakojimai. Šiek tiek istorinio konteksto: laisvės kultūra - okupacinis laikotarpis - gyvenimas laisvėje. Daug dėmesio skiriama kanibalizmo priežastims.

Dvidešimt trečiasis skyrius ,,Po Naująją Gvinėją be vertėjo" pristato Pidžin ingliš - anglų kalbos variacija, kurią įkirtęs autorius galėjo gan laisvai susikalbėti visoje Melanezijoje!

Vertimas sutrumpintas!  Su autoriaus leidimu, bet vistiek.... Mielai būčiau skaičius visą.

Etnografo komentarai apie viršelį butų buvę labai labai įdomūs. Viršelyje vaizduojamas vienas iš žmogėdrų salų gyventojų, jo ,,karūna" primena krikščionišką aureolę. Šių salų gyventojai ir krikščionybė ,,nestipriai" susiję. Tie patys simboliai ne visuomet tomis pačiomis reikšmėmis aptinkami, kartais panašiomis. Tiesiog itin smalsu :)

Nuotykingo skaitymo! :)
Emilija

,,Žalia šviesa"

,,Žalia šviesa"

Matthew McConaughey



2022 m.
304 psl.
ISBN 9786090151235

Autobiografija. Komentuoti autobiografiją, tarsi komentuoti asmenybę. Nesivelsiu į gilias diskusijas. Tai autobiografija, tai jo liudijimas apie jo gyvenimą. Savo gyvenimą autorius parodė iš (jam) gražiausios pusės. Labai savireklamiška knyga. Tuo man ji nepatiko. Viršelis irgi suaugėliškumo ir rimtumo reklama, nors knygos turinys rodo kiek jis pamišęs ir nepastovus.

Kas man labai patiko, tai redaktoriaus ir maketuotojo darbas - sumaketuota kaip tikras dienoraštis (knyga paremta aktoriaus asmeninių dienoraščių informacija), nevengta iliustracijų (iliustracijas tikrai mėgsta ir suaugusieji :) ).

Nerekomenduoju skaityti, bet jei jau skaitysit...

Malonaus skaitymo! :)
Emilija