,,Wäre ich du, würde ich mich lieben''

 

,,Wäre ich du, würde ich mich lieben''

Horst Evers


2013 m.
Trukmė: 5 h 30 min
ISBN 9783839812709

Kasdienybės komentarai su humoru. Horst Evers yra talentingas komikas. Atpasakoti čia man nėra ką, tiesiog penkios su puse valandos įžvalgų perteiktų su humoru. Pagal humoro talentą statyčiau kartu su vokiečiais Tommy Jaud ir Mark Uwe Kling.

Dauguma trumpos istorijos, ko ne tiesiog ilgoki anekdotai. Autentišką prieskonį duoda tai, jog knygą įgarsino pats autorius.

Viršelis knygos tiesiogiai neatspindi. Juk juokų apie gyvenimą rinkinyje nėra tokios vienos temos. Gal tik ta, kuri palikta pavadinimui... mieste, vis dar vieniškas... Piešimo stilius jaukus, spalvos šiltai šaltos, bet traukia. Rinkausi ne pagal viršelį ar aprašą, bet pagal autorių. Pavardė buvo žinoma kaip gero komiko, užtikusi knygą - išklausiau :)

Nuotaikingų penkių su puse valandų! :)
Emilija

,,Paskutinis Mohikanas"

 

,,Paskutinis Mohikanas"

Džeimsas Fenimoras Kuperis

1984 m. (orig. 1840 m.)
224 psl.
ISBN nesuteiktas

I-as leidimas lietuviškai buvo 1953 m., šis 1984 m., mano nuosavas, ir dar turiu trečią iš 1991 m. Ko gero bus ir naujesnių. Ryškiai lietuviams patinkanti knyga :) Aš pati nepirkau ir (sau) nepirksiu jau, bet kaip džiaugiuosi kad turiu. Neturėčiau tai gal ir nebūčiau prisiruošusi perskaityti...

,,Paskutinis Mohikanas" parašytas 1826 m. (išleistas tik po keturiolikos metų) apie 1757 m. Šiaurės Ameriką. Šis romanas priskiriamas nuotykių literatūros žanrui. Kai ją lyginu su nuotykių literatūros karaliaus Žiulio Verno knygomis, tai čia jau trileris! :) Įtemptų momentų netrūko ir nuobodu tikrai nebuvo!

Veiksmo pagrindas yra europiečių naujakurių ir Š.Amerikos indėnų bendra kelionė. Kiekvienas įvykis šioje kelionėje atskleidžia, atvaizduoja tą nuostabų indėnų ryšį su gamta: ,,indėno akis pastebi net kolibrio pėdsakus ore'' (115 psl.). Net pavydu tokiai miesto pelei kaip aš :) lietuviai irgi vis dar artimi gamtai, bet jau ne tiek...o tie kurie nusėda miestuose tik turistinę gamtą ir tepažįsta. Aišku tai geriau nei nieko :) Na, bet grįžkim prie knygos...

Kovų aprašymai superiniai: trumpi, bet tokie detalūs, kad jautiesi ten pats būdamas! Momentai iki kovos pradžios itin detaliai aprašyti, o kovos aprašyme šlykštybių mažai.

Įdomus moters portretas. Moterų nuomonę vertina tik indėnai. Europiečiai vyrai moterų šioje knygoje nelaiko lygiaverčiais žmonėmis, o tik lepinamomis grožio būtybėmis.

Indėno lūpomis autorius sulygina alkoholio nevartojimą ir išmintį :)

Istorijose apie indėnus daug rodoma jų pagoniška kultūra, kurios stipri raiška atskleidžiama per prietaringumą kasdieniame gyvenime. Šiuo atžvilgiu man užkliuvo vienas momentas knygoje: ,,protingiausieji jų vadai tuos prietarus tiktai toleravo, bet jais netikėjo" (167 psl.). Trumpai drūtai apie tai kad vadai žinodami klaidingus sklandančius įsitikinimus vistiek leidžia jiems sklisti. Kodėl? O čia jau prieinam prie politikos.... Kodėl šalies vadai leidžia žmonėms apsigaudinėti?

Šio leidimo viršelis kiek neatitinka turinio... Toks liūdnas, lyg tai senas žmogus. Trečiojo leidimo viršelis žymiai tikslesnis: jame vaizduojamas išdidus ir tvirtas vyras - toks paskutinis Mohikanas ir buvo.

Ši knyga daugeliu atžvilgiu sukelia minčių apmąstyti visuomenę, stereotipus, savus įsitikinimus. Ne veltui tai viena žymiųjų vakarų literatūros knygų.

Jaudinančio skaitymo! :)
Emilija

,,Vėjų rožė"

 

,,Vėjų rožė"

Jonas Endrijaitis

2001 m.
92 psl.
ISBN 9955-431-07-5

IV-oji autoriaus eilėraščių knyga, bet pirmoji pakliuvusi man į rankas. Gebėjimu suvokti lyriką didžiuotis negaliu, bet paskaityti eilėraščius mėgstu. Nesuvokiami kontrastai, kasdienei galvai, tiesiog beprasmybės, kartais pažadina racionalias ir tikroviškas mintis. Tarsi netikėti pabudimai. Tai man patinka :)

Man patiko trys eilėraščiai ,,Akmenys". Jie paprasti, ramiai gilūs. Tai gyvenimo akmenys aprašyti trimis eilėraščiais. Jauku.... ,,Gyveni, bet esi memuaras, tik nėra kam tave užrašyti".

Skyrius ,,Pabaigos pradžia" man patiko labiausiai. Autorius pateikia koks sudėtingas yra gyvenimo paprastumas.

Knygoje dar vienas išsiskiriantis skyrius: ,,Bohema". Man jis buvo kiek per tikroviškas, o gal tiesiog nebuvau jam pasiruošusi. Jame eilėraščiai erotinėmis temomis ir itin vaizdūs! Sakyčiau net svyruoja ties padorumo/vulgarumo riba. Čia matyt ir išryškėja meniškas talentas: ties riba. Labiausiai dėmesį prikaustė IV-ojo skelbimo eilėraštis :)

,,O po mirties vėl būsi gimęs,
Jei augalo kakta rasos ---"

Kadangi knygos eilėraščiai neturi bendros temos, tad vertinti viršelio atitikimą turiniui sunku. Viršelio atitikimas knygos pavadinimui yra fantastiškas: vėjo supūstas ugnies žiedas išsiskleidžiantis kaip rožė - itin poetiška vėjų rožės interpretacija!

Įspūdingo skaitymo!
Emilija

,,KGB akiratyje"

 

,,KGB akiratyje"

Nijolė Sadūnaitė

1991 m. (pirmas leidimas 1985 m.)
144 psl.
ISBN nesuteiktas

Drąsios jaunos moters pasakojimas apie patirtį su KGB darbuotojais. Ji nuo 1970 m. buvo sekama. 1974 m. suimta tardymui; tardyta dešimt mėnesių. Po kelerių metu sekimo teismas. 1975 m. teismas. Teismui ją saugojo rusų kariai, kad nebūtų suprantančių ką ji kalba; žiūrovų nebuvo, o liudininkus po liudijimo iškart išvesdavo. Tai trumpa knygelė, kuri glaustai, bet iš esmės atvaizduoja, ką reiškia gyventi Rusijos okupacijoje. Už kelis eilėraščius apie kančias konclageryje: šeši metai konclagerio ir penki tremties. Knygelės glausta apimtis ir gilus turinys palieka neišdildomą įspūdį ir giliai viduj užkliudo. Nepasakosiu čia savo nuomonių ir minčių. Užklydusį į šį aprašymą žmogų norėčiau paskatinti paimti šią knygelę į rankas ir perskaityti, svetimu kailiu patirti sovietinės Rusijos šlykštumą visu ,,gražumu". O paskatinti norėčiau keliomis citatomis iš knygelės.

N.Sadūnaitės pokalbyje su KGB'istu Pileliu palygino juos su fašistais: ,,Taip! - atsakiau. - Fašistai darė baisų nusikalstamą darbą, bet jie to neslėpė. Jie atvirai sakė, ką sunaikino, ką pavergs, ir visi apie tai žinojo. O jūs darote tą patį nusikaltimą, tik prisidengę ,,vaduotojų" ,,brolių" kaukėmis, o už nugaros laikote tą patį kruviną peilį... Kas žmoguje biauriausio? - Veidmainystė! Kadangi jūs esate veidmainiai, jūs blogesni už fašistus!'' 26 psl.

,,Sovietų imperijoj kalinys ne žmogus, su juo elgiamasi kur kas blogiau nei su gyvuliu - tai beteisis vergas, nekenčiamas ir nuolatos kareivių bei prižiūrėtojų moraliai ir fiziniai kankinamas" 51 psl.

Iš gynimo kalbos skelbtos ,,LKB Kronika" Nr. 17: ,,Tik tada, kai vaikai, kuriems mokykla sugriovė tėvų autoritetą, nueina šunkeliais, kažkodėl kaltinami ne mokytojais, o tėvai".

Knyga yra informacinis istorinis lobis, deja viršelis toks skaudžiai nuobodus (ir dar raudonas!), kad visai netraukia imti ir skaityti. Vistik viršelis labai svarbus, ypač sunkaus turinio knygoms.

Akis atveriančio ir įkvepiančio skaitymo!
Emilija

,,Tarp dviejų vandenynų"

,,Tarp dviejų vandenynų"

Vsevolodas Zenkovičius

1985 m. (orig. 1972 m.)
236 psl.
ISBN nesuteiktas

Mokslininkas (autorius) per UNESCO projektą pakviečiamas į Meksiką tyrinėti lagūnų. 1969-aisias metais jis keliauja po Meksikos pakrantes kartu su vietiniais studentais, juo moko.

Pasakoja kaip pirmą kartą pamato banglentes. Pasakoja savo įspūdžius apie pirmą kartą pamatytą spalvotą televizorių. Pasakoja kaip pirmą kartą ragauja kokakolos. Apsakydamas tai jis neatmena pavadinimo, bet iš aprašymo aišku kad tai kokakola. Vaje kaip tas gėrimas įsigėręs į šiuolaikines smegenis, kai iš aprašymo supranti kad būtent apie šį gėrimą pasakoja :)

Autorius atvirai rašo apie savo klaidas ir dėl to kylančias problemas ir sunkumus. Kalba apie santykius su studentais ir kolegomis - šie aprašai prideda daug vertės knygai. Tokiose kelionėse tikrai būna daug sunkumų, nesusipratimų ir kitų sudėtingumų. Šie pasakojimai leidžia matyti akademinius ir kasdienybės kultūrinius skirtumus. Svarbiausia šioje vietoje manau tai, kad autorius nesilaiko savo kelio kaip teisaus dėl susireikšminimo ar tiesiog pasipūtimo. Jis mano skirtumus, pats juos svarsto. Jaučiasi kad pasakoja tikras mokslininkas. Malonu skaityti tokį tikrovišką dalykinės veiklos aprašymą.

Ypatinga knygos dalis yra iš Meksikos parsivežtų vabalų gyvenimo ypatumai Rusijoje.

Vertimas redaguotas geologijos-mineralogijos mokslų daktarės! Puiki savybė kelionių knygai. Puiku savybė dalykinei knygai. Naujuose vertimuose, kuomet versti/redaguoti tik vertėjo/lituanisto, prikuriama tiek naujų terminų... Laimei pastebiu tik savo srities dalykinėse knygose :) vistik buvo malonu paimti į rankas knygą, kuri savyje nešasi terminijos kokybės ženklelį.

,,Tūkstantis metų - tai trisdešimt išnykusių ir užmirštų kartų. Ir visgi mus pasiekė ano meto žmonių kūrybinė fantazija. Jų protas, jų vaizduotė, jų svajonėse išpuoselėtas grožis" psl. 193.

Kol neatverčiau knygos, net neįtariau, kad knyga apie Meksiką. Viršelio nuotrauka tikrai graži, bet nereprezentatyvi knygos turiniui.

,,Tarp dviejų vandenynų" - viena iš nedaugelio kandidačių būti skaitoma antrą kartą.

Nuotykinio skaitymo! :)

Emilija

,,Žmogėdrų salos"

 

,,Žmogėdrų salos"

Miloslavas Stinglas

1973 m. (orig. 1970)
172 psl.
ISBN nėra

Kelionių knyga. Autorius keliauja po Melaneziją - Ramiojo vandenyno pietvakarinę dalį. Po Saliamono salas, Naująją Gvinėją ir aišku Fidžio salas. Fidžio salas būtent ir vadina žmogėdrų salomis, nors autorius sako kad kanibalizmas gyvuoja ir kitur.

Knygoje išsamūs etnografiniai aprašymai. Aprašoma dabartis, pateikiami praeities pasakojimai. Šiek tiek istorinio konteksto: laisvės kultūra - okupacinis laikotarpis - gyvenimas laisvėje. Daug dėmesio skiriama kanibalizmo priežastims.

Dvidešimt trečiasis skyrius ,,Po Naująją Gvinėją be vertėjo" pristato Pidžin ingliš - anglų kalbos variacija, kurią įkirtęs autorius galėjo gan laisvai susikalbėti visoje Melanezijoje!

Vertimas sutrumpintas!  Su autoriaus leidimu, bet vistiek.... Mielai būčiau skaičius visą.

Etnografo komentarai apie viršelį butų buvę labai labai įdomūs. Viršelyje vaizduojamas vienas iš žmogėdrų salų gyventojų, jo ,,karūna" primena krikščionišką aureolę. Šių salų gyventojai ir krikščionybė ,,nestipriai" susiję. Tie patys simboliai ne visuomet tomis pačiomis reikšmėmis aptinkami, kartais panašiomis. Tiesiog itin smalsu :)

Nuotykingo skaitymo! :)
Emilija

,,Žalia šviesa"

,,Žalia šviesa"

Matthew McConaughey



2022 m.
304 psl.
ISBN 9786090151235

Autobiografija. Komentuoti autobiografiją, tarsi komentuoti asmenybę. Nesivelsiu į gilias diskusijas. Tai autobiografija, tai jo liudijimas apie jo gyvenimą. Savo gyvenimą autorius parodė iš (jam) gražiausios pusės. Labai savireklamiška knyga. Tuo man ji nepatiko. Viršelis irgi suaugėliškumo ir rimtumo reklama, nors knygos turinys rodo kiek jis pamišęs ir nepastovus.

Kas man labai patiko, tai redaktoriaus ir maketuotojo darbas - sumaketuota kaip tikras dienoraštis (knyga paremta aktoriaus asmeninių dienoraščių informacija), nevengta iliustracijų (iliustracijas tikrai mėgsta ir suaugusieji :) ).

Nerekomenduoju skaityti, bet jei jau skaitysit...

Malonaus skaitymo! :)
Emilija