,,Menas būti gyvam"

,,Menas būti gyvam''



James F.T. Bugental




2014 m. (originalas išėjo 1976 m.)
336 psl.
ISBN 978-5-415-02361-5

Pilnas knygos pavadinimas ,,Menas būti gyvam: egzistencinės tapatybės paieškos: paciento ir psichoterapeuto dialogas humanistinėje psichoterapijoje". Pavadinimas toks sunkus, kad net nepateiktas knygos viršelyje..... Gerai, kad nepateiktas pilnas, nes iš pavadinimo atrodo, kad tai vadovėlinė medžiaga psichoterapeutams ar šios srities studentams, nors toli gražu taip nėra. Visgi knygos pagal pavadinimą ar kaip kitaip nesirinkau. Tai buvo dovana. 

Knygoje perteikiama psichoterapeuto patirtis su šešiomis labai skirtingomis asmenybėmis. Kartais detaliai, kartais apibendrintai autorius išsamiai pristato kiekvieną istoriją. Didžiausia knygos vertė: autorius pateikia ne tik to žmogaus jausenos virsmą, tačiau ir savo. Rašydamas knygą autorius prisipažįsta savo mintis, motyvus, poelgius, apie kuriuos natūraliai kyla klausimas analizuojant situaciją. (Pvz.: kaip psichoterapeutas tvarkosi su savo jausena, kai jo pacientė jam patraukli moteris, arba kaip psichoterapeutas išlaiko psichoterapeutas-klientas santykį konsultuodamas kolegą). Knyga padeda pažinti psichoterapeuto pasaulį.

Visa knyga iš esmės yra apie vieną dalyką (pasakydama tikrai nesugadinsiu knygos, jos neskaičiusiems, tai ne grožinio kūrinio kulminacija juk): saugumas, ramybė, harmonija su aplinka yra galima tik tada, kai esame ištikimi savo jausmams, norams, kai pripažįstame savo baimes ir trūkumus. Šios knygos skaitymas yra tarsi kelios valandos terapijos. Šios knygos skaitymas, kažkas panašaus į vedamą meditaciją jogoje: tau yra sakoma apie ką galvoti, tačiau kaip jautiesi galvodamas apie tai yra subjektyvu.

Skaitydama knygą galėjau atsipalaiduoti. Tiksliau, jos skaitymas buvo atsipalaidavimas. Net įtemptose situacijose (momentais itin detaliai aprašytose), galima jausti, kad knygos autorius nesiekia sukrėsti, šokiruoti ar kitaip sukelti įspūdį, o siekia padėti suvokti save, suvokti kas aš esu iš tikrųjų. Šią knygą buvo labai malonu skaityti. 

Knyga puikiai tinkama tiems, kurie nori geriau pažinti save, tačiau negebantiems pakankamai susitelkti, susikaupti. Tai dažnas jausmas, kada namų ar darbo rūpesčiai nori nenori veržiasi į mintis. Knygos skaitymas padeda suvaldyti mintis, tačiau grožinė ar kita pramoginė literatūra sutelkia dėmesį į kūrinį, atitraukia nuo savęs ir realios aplinkos. Šios knygos skaitymas padeda tas mintis suvaldyti, tačiau neatitraukia nuo savojo gyvenimo.

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Lūpdažių džiunglės"

,,Lūpdažių džiunglės''


Candace Bushnell



2007 m. (originalas išėjo 2005 m.)
448 psl.
ISBN 9789955244851

Lūpdažių džiunglės skamba labai moteriškai, tiesa? Na, knyga apie moteris, bet tikrai ne moteriška (bent ne ta prasme, kokia galvojame kai įsivaizduojame lūpdažių džiungles). Knyga apie tris Niujorko moteris: kino prodiuserę, redaktorę ir dizainerę. Tik ne apie tai kaip jos siekia savo aukštumų (kas populiaru: svajonės išpildymo istorijos), o apie moteris jau pasiekusias savo sėkmės viršūnę.

Įdomu skaityti apie versle sėkmingas moteris...na, aš moteris, tai man tikrai įdomu skaityti apie sėkmingas moteris (vyrams ko gero įdomiau skaityti apie sėkmingus vyrus :) ). Visgi kiekvienai knygai yra konkreti paskata. Šia knyga remiantis buvo sukurtas televizijos serialas. Dvejus metus trukęs (po to nutrauktas) to paties pavadinimo serialas. Serialas man patiko, labai patiko ir kadangi jį nutraukė, buvo smalsu sužinoti, o kaip visgi baigiasi istorija. Na, bet tokiais atvejais knygos pabaigą paskaityti juk neužtenka. Viešai žinoma, kad knyga ir jos ekranizacija dažnai turi didelių skirtumų, tad pradėjau nuo pradžių. O kai pradėjau, su kiekvienu puslapiu vis labiau žavėjausi tiek knyga, tiek scenaristų gebėjimu nukrypti nuo originalaus turinio. Televizijos serialas smagus, o knyga tiesiog įkvepianti. Ir kadangi čia kalbame apie knygas, tai tęskime toliau apie rašytą žodį.

Vendė, Niko ir Viktori - trys drauges, trys moterys Niujorko aukštumoje. Knygoje perteikiamas jų asmeninis gyvenimas, darbinis gyvenimas ir bandymas suderinti juos abu. Dvi iš trijų moterų gyvena šeimoje ''atvirkščioje'' tradicinei - moteris yra šeimą aprūpinantis asmuo, o vyras ''namų šeimininkė'' kažkokia veikla užsiimantis iš nuobodumo ar įdomumo. Šeimos ir darbo santykiai aprašomi taip detaliai, kad kai kuriais atvejais galima knygą net laikyti vadovėliu ''Kaip susitvarkyti su savo vyru?'' arba ''Kaip kilti karjeros laiptais koorporacijoje?".

Kaip ir bet kas pasaulyje, be trūkumu aišku neapsieina ir ši knyga. Jos didžiausias trūkumas yra šuoliai tekste tarp dabarties-ateities, minčių-kalbų. Atsidavus skaitymo tėkmei galima kartais ir pasimesti...

Vis moterys moterys, tai kodėl sakau, kad knyga nėra moteriška? O gi todėl, kad tai knyga apie daugelio dar nenorimą matyti, vengiamą ar atmetamą realybę, kad vis daugiau moterų siekia karjeros, daro itin sėkmingą karjerą (kokia čia naujovė? jokia. naujovė dar ne čia) ir prisiima tai kas vadinama ''vyro vaidmeniu'', ir tai daro ne blogiau nei vyrai. Kas čia naujo sakysit? Taip, moterys tai daro ir daro puikiai, sakysite. Tiesa, bet tai kas yra nematoma, pamirštama, tyčia vengiama, yra tai, kad prisiėmusios vyro vaidmenį, jos netenka moters vaidmens, kas gali atvesti į netenka motinos vaidmens, o įgauna tarsi tėčio vaidmenį. Būtent šis pokytis, šis virsmas yra vaizduojamas knygoje. Atitinkamai, kiekvienai, kuri mano, kad gali suderinti karjerą ir šeimą, būtinai rekomenduočiau paskaityti. Taip pat kiekvienam, kuris myli karjeristę...

Knyga gera. Lengva skaityti, tekstas turi prasmę, bet nemoralizuoja, kartais suintriguoja, kartais nuliūdina, kartais priverčia šypsotis. Tiesiog gera knyga.

Malonaus skaitymo :)
Emilija