,,Tylos minutė"

,,Tylos minutė"

Siegfried Lenz




2012 m. (originalus leidimas 2008 m.)
133 psl.
ISBN 978-9955-16-363-3

,,Tylos minutė" arba pora valandų slogučio. Knygos leidėjai net neslepia, kad knygos esmė yra mirtimi nutrūkę poros santykiai. Visgi manyčiau nebūtina visą kūrinį laikyti pakasynų nuotaikoje. Nekoks jausmas baigus knygą. Tikrai slegia.

Kiek nepatogi autoriaus darbo ypatybė, kad autorius šokinėja nuo tu prie ji gretimuose sakiniuose toje pačioje pastraipoje ir tai daro keletą kartų. Trikdo skaitymą.

Kitas skaitymą trikdantis dalykas (ką laikyčiau redaktoriaus klaida) tai teksto eigos šuoliai tarp anksčiau ir dabar, kurie nėra aiškiai vizualiai atskirti, todėl dažnai ne iškarto aišku, kad skaitymo laikas pasikeitė. Labai nepatogu.

Vaizduojamas santykis tarp mokinio ir mokytojos šiltas, jaukus, dvelkiantis ramybe. Bendrai, kūrinį apibūdinčiau kaip teigiamą, tik labai jau slogi rašymo nuotaika. Kiek gailiuosi, kad skaičiau prieš miegą...

Ramaus skaitymo....
Emilija

,,Majų žynių paslaptys"

,,Majų žynių paslaptys"

Vladimiras Kuzmiščevas


1978 m. (originalus leidimas 1968 m.)
256 p.

ISBN (mano skaitytame leidime nepateiktas)

Dar viena knyga iš močiutės lentynos :) Tai pusiau mokslinė knyga. V. Kuzmiščevas aprašo ir savo fantazija iliustruoja Jurijaus Knorozovo atradimus iš prarastosios senosios Majų civilizacijos (pasirodo majų yra išlikusių iki šiol!). 

Kaip Sovietų Sąjungoje augusių tėvų ir mokytojų mokyta, iškarto jaučiu įtarumą sovietiniam mokslui, tad baigusi knygą trumpai internete per keletą šaltinių patikrinau, ką skaičiau knygoje ir pasirodo, kad tai yra tiesa. Bent pasak interneto :) Tai dabar jaučiuosi ne tik įdomią knygą perskaičiusi, bet ir apsišvietusi :)

Jurijus Knorozovas pats keliavo po majų žemes, tyrė majų raštus ir dešifravo rašto sistemą. Knygoje pateikiama majų skaičių sistema (jų skaičiavimo sistema buvo dvidešimtainė!), nemaža dalis skiriama kalbos struktūros aiškinimui. Aprašomi įvairūs istorijos etapai ir pateikiamos žinios iš istorinių šaltinių. Greta įdomiausių istorijos momentų pateikiami trumpi apsakymai, kur rašytojas kūrybiškai iliustruoja kaip tam tikri istorijos įvykiai galėjo nutikti, kaip tikėtiniausia, kad susiklostė tam tikros aplinkybės. Faktinė ir apsakymų dalis yra aiškiai atskiriama. Jos puikiai papildo viena kitą!

Besidomintiems ar bent besimėgaujantiems Amerikos ikikolumbine istorija, tai puiki knyga. Jei močiutės lentynoje nėra, o bibliotekoje išduota kažkam kitam, mačiau internete už pora eurų :) Tikrai verta!

Malonaus skaitymo! :)

Emilija

,,Smokas Belju''

,,Smokas Belju''



Džekas Londonas



1985 m. (originalas išėjo 1912 m.)
228 psl.
ISBN (mano skaitytame leidime nepateiktas)

,,Smokas Belju" arba ,,Kaip gauti sniego per Kalėdas'' :) Dar viena knyga iš močiutės lentynos.... Iki šios knygos buvau tik girdėjusi apie Džeką Londoną. O tai ką girdėjau apie jį buvo, kad jo istorijose daug daug sniego :) Per Kalėdas nebuvo sniego...labai pasiilgau sniego, tai kas gali būti geriau nei sniego pilna knyga? :)

Sniegynai, aukso karštinė, lenktynės, pokštai, pabėgimai....nuotaikinga žiemiška knyga. Ar žinojot, kad aukso ieškotojai vykdami į aukso gyslos miestelius kartais galėdavo pasistūmėti tik po vieną mylią (1,6 km) per dieną? Kodėl, o todėl, kad tą mylią reikėjo suvaikščioti keliolika kartų kol pernešdavo visus reikalingus daiktus ir maistą. Aš irgi nežinojau.... Momentais taip įsitraukiau į knygos turinį, jog jaučiausi pati tempianti tuos nešulius, brendanti per sniegą ar lekianti rogėse su šunų kinkiniu! Labai buvo gaila kai pasibaigė. Tiek istorijos momentų liko, kurie tikrai kelia didelį smalsumą.... Bet tikrai nesakyčiau, kad tai knyga be pabaigos.  Tos trūkstamos istorijos pabaigos yra numanomos, pagrįstai numanomos, tad viskas gerai. Išskyrus tai, kad ateina tas laikas kai esi paskutiniame ,,Smoko Belju'' puslapyje, o taip norisi dar ir dar, ir dar......

Be sniegynų ir gražiosios Aliaskos žiemos, knygoje žavi aprašomos žmogiškos vertybės ir ištvermė. Skaitant knyga yra jaučiamas šaltis, speigas, žvilgsnio šiluma! Aprašymai nėra itin detalūs - ir tame nedaugelyje žodžių autorius sugeba įdėti tą jausmą, kurį nusako. Trumpi aprašymai sugeba įtraukti iki jaudulio ar juoko. Vienas skyrelis šiek tiek nušviečia baltųjų ir indėnų požiūrį vienų į kitus.

Apie kai kurias knygas kalbėti sunku, nes nėra ką pasakyti, apie kitas būna sunku kalbėti, nes sunku atsirinkti nuo ko pradėti! Perskaičiusi ,,Smokas Belju'', jaučiuosi tarsi pati būčiau patyrusi tuos nuotykius. Jaučiuosi visiškai apsipatenkinus! :) Myliu žiemą. Pasiilgstu žiemos. ,,Smokas Belju'' - geriausia knyga tokiems kaip aš! :) (Ypač kai gruodžio 27-tą dieną už lango pliusas)

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Kapitono Granto vaikai"

 





,,Kapitono Granto vaikai''



Žiulis Vernas


1963 m. (pirmas leidimas originalo kalba leistas dalimis 1867–1868 m)
662 psl.
ISBN (ant mano skaityto leidimo nepateiktas)

,,Kapitono Granto vaikai" - mano atveju, kelionė aplink pasaulį per du mėnesius :) Skaičiau ramiai, neskubėdama, po skyrelį ar kelis per vakarą - maža nuotykių dozė kasdien, ir štai po trijų mėnesių džiaugiuosi perskaičiusi dar vieną Žiulio Verno nuotykių knygą.

Mano skaitytas leidimas senas senas....iš močiutės lentynos... Buvo smagu :) Kas smagaus sename leidinyje? :) o gi lietuvių kalba! :) Knyga leista 1963 m.(t. y. prieš 52 m.), atrodytų ne taip ir seniai kalbai. O gi pasirodo seniai.... Vartojama įvairių linksnių ir formų, kurių mokykloje teko mokytis kaip netinkamų. Pavyzdžiui: Biaurus. Taip bIaurus, o ne bJaurus :) Naujuoe leidimuose tokie dalykai redaguojami naujai, pagal tuo metu galiojančias kalbos taisykles, todėl ir smagu paskaityti seną leidimą - galima pamatyti kaip kinta kalbos taisyklės. Kad ir kokios griežtos mokykloje dėstomos kalbos taisyklės, jos irgi kinta. Iš dalies gaila....taip kalbos pamažu praranda savastį....  Kaip va graikų kalba...kito kito kol tiek pakito kad šiuolaikinis graikas neturi šansų suprasti senosios graikų kalbos nei truputėlio... Na, bet čia ne apie kalbą, o apie knygą ,,Kapitono Granto vaikai" :)

Žiulio Verno literatūroje ,,Kapitono Granto vaikai", ,,Paslaptingoji sala" ir ,,Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu" yra susiję". (Rekomenduojama seka: ,,Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu", ,,Kapitono Granto vaikai", ,,Paslaptingoji sala"). Ši nuotykių knyga parašyta panašiu stiliumi kaip ir ,,Paslaptingoji sala". Sakysit: ,,Kas čia keisto, juk rašė tas pats autorius?". O vat keisto! Tiksliau ne kiek keisto, o kiek kitaip. ,,Penkiolikos metų kapitonas" yra Žiuli Verno nuotykių knyga, bet jos rašymo ir dėstymo stilius kiek kitoks. Kuo? Greitesniam skaitymui tinkamas.

Kas knygoje ,,Paslaptingoji sala" mane erzino, tas knygoje ,,Kapitono Granto vaikai" buvo labai jauku. Tai lėtas veiksmas trumpuose skyreliuose. Knygą ,,Paslaptingoji sala" bandžiau skaityti greitai. Kaip įprasta šiuolaikinėms knygoms, kurios parašytos kelių valandų skaitymui ir bėgimui prie sekančios. Tokiu atveju trumpi skyreliai, lėtas veiksmas ir dar kartkartėm pasitaikantys itin detalūs aprašymai tiesiog siutina, net norisi praversti lapus greit. Kai pamačiau, kad ,,Kapitono Granto vaikai" stora knyga trumpais skyreliais, nusprendžiau su ja neskubėti. Ir labai gerai padariau. Skaitant pamažu tie trumpi skyreliai, neskubus veiksmas ir kiek detalesni, nei šiais laikais įprasta, aprašymai tapo malonia skaitymo dalimi kas vakarą prieš miegą pasisemiant žiupsnelį nuotykių.

Turiu tik vieną rimtą pastabą. Pavadinimas. Pavadinimas neatspindi knygos. Esu mačiusi, kad egzistuoja leidimas (ne lietuvių kalba) su kitokiu pavadinimu ,,Nublokštųjų beieškant". Tai kur kas tikslesnis knygos turinio atspindėjimas. Mano nelaimei, nuteisiau knygą iš viršelio (pavadinimo) ir ilgą laiką neskaičiau knygos vien dėl to, kad tai turėjo būti knyga apie kapitono vaikus. Vaikai jūroje manęs tiesiog nedomino... Bet labai džiaugiuosi, kad visgi šis ,,nuteisimas'' baigėsi ir paėmiau skaityti knygą. Daug sužinojau apie pasaulį, daug sužinojau apie istoriją, geografiją. Visos Ž. Verno knygos rėmėsi tų dienų aktualijomis ir žiniomis. Mokslo žinias autorius kartais perkeldavo į aukštesnį lygį. Tuo metu buvo fantastika, o dabar XIX a. inžinerijos projektai :) 

Knygoje ,,Kapitono Granto vaikai"  yra visko: jūrų, kalnų, sniego, kaitros, lietaus, plėšikų, žmogėdrų.... Gal net galima sakyti, kad knyga visiems skoniams! :) Nuotykių skoniams :)

Malonaus skaitymo :)
Emilija