,,Ir nusinešė laikas...’’

,,Ir nusinešė laikas...''
Genovaitė Maniušytė-Masiulienė


1996 m.

48 psl.

Redaktorius - M. Stundžia

ISBN 9986-488-49-4

Tikrai laiko nusineštas kūrinys. Autorės pateikiami vaizdeliai atspindi kaimo žmonių buitį ir rūpesčius sovietmečiu. Šiose kaimo kronikose nėra gilinamasi į politines to laikmečio peripetijas, tačiau properšomis švelniai užsimenama apie tvarką šalyje, kad skaitytojas, ypač jaunasis skaitytojas, turėtų kontekstą ir galėtų suvokti žmonių veiksmus, jų pasirinkimus.

Autorės aukštaitiška kilmė suteikė galimybę tekstus praturtinti aukštaičių tarme papuoštais dialogais. Tarmiškumo veikėjų lūpose ir pasakotojo bendrinės kalbos kontrastas sustiprina ir taip gyvus kaimo ir jo gyventojų aprašymus.

Dažnai trumpuose kūriniuose autoriai nepakankamai išplėtoja aplinkybes: jei tekstas apima ilga laikotarpį – būna ,,sausas‘‘, jei tekstas išsamus ir vaizdingas – apima tik akimirką žmogaus gyvenime. Rašydama šias kaimo kronikas G. Maniušytė-Masiulienė į 48 puslapius sugebėjo sutalpinti keliolika, kai kur ir keliasdešimt metų, kaimo gyventojų laikmečio nepalikdama nuošaly to gyvenimo spalvų. Momentais skaitant kūrinį tikrai trūko detalesnių aprašymų, tačiau jų labiau trūko dėl to, kad tiesiog smalsu kas vyksta, kas nutinka tiems žmonėms: koks jų ir jų vaikų likimas (norint visa tai aprašyti autoriai tikriausiai būtų prireikę kelių tomų žymiai storesnių knygų :) ), o ne dėl to, kad tekstai būtų nepakankamai išsamūs ar sunkiai suvokiama pasakojimo tėkmė.

,,Ir nusinešė laikas...‘‘ siūlyčiau paskaityti tiems, ką domina sovietinės Lietuvos kaimo gyventojų kelias, tiems, o gal tiksliau toms :), kurioms ilgu tyros meilės, jos suteikiamos laimės ir kančių. Pati knygą skaičiau saulėto, šilto laisvadienio rytą – puikiai atsipalaidavau prieš artėjančią darbo savaitę :).

Malonaus skaitymo :)
Emilija