,,Heklberio Fino nuotykiai"

Markas Tvenas

1984 m. (orig. 1884 m.)
285 psl.
ISBN nesuteiktas

Tik baigusi Tomą Sojerį sėdau prie Heklberio Fino. Nors autorius sako, kad Heklberio Fino nuotykius galima ir atskirai skaityti, visgi džiaugiuosi, kad skaičiau iš eilės. Po to straipsnio apie sovietmečio vertimų/leidimų nepatikimumą buvau jau nusiteikusi neskaityti šio vertimo, bet griebti originalą. Tačiau pradėjusi klausytis Tomo Sojerio nuotykių originalo pastebėjau, kad vertimo netikslumai per smulkūs, kad atsisakyčiau popierinės knygos lietuvių kalba ir prisiimčiau garso knygą anglų kalba (popierinė knyga asmeninėj bibliotekoj, o garso knygas imu iš nemokamų legalių garso knygų bibliotekos Librivox.org).

Leidinys kuriame skaičiau Heklberio Fino nuotykius yra tas pats surišimas kartu su Tomo Sojerio nuotykiais.  Savo recenzijose palieku aprašus atskirus. Tai dvi atskiros knygos, todėl kiekviena verta atskiro įrašo, net jei jie ir susiję :)

Dvi atskiros knygos ir tikrai skirtingos. Didysis nuotykis prasideda maždaug metai po to kai baigiasi pirmoji knyga. Pirmoje knygoje Heklberis buvęs miestelio netikėlis, antrojoje knygoje yra gan šaunus vaikinas. Tomas Sojeris antrojoje knygoje kiek ne savo vietoj: padūkęs, bet perlenkiant net jo padūkimo ,,normalumą".

Ši knyga, išskyrus dalį apie Tomą Sojerį, yra švelni draugystės ir išgyvenimo istorija. Ypatingai įdomu skaityti apie jaunuolio vidines kančias dėl doro ir nedoro elgesio vergovės kontekste. Kadangi Hekas gyvenęs auklėjamas dorovingos našlės ir lankęs sekmadieninę mokyklą, jam kažkiek suprantama krikščioniška dorovė. Jis keikia save kaip nedorą baltajį, nes negali elgtis ne žmogiškai su bendrakeleiviui vergu. 

Galbūt man romantizavosi Heklberio kelionė upė dėl mėgstamos dainos ,,Moon River"... Jei ir taip, tas idealizavimas perskaičius knygą nenunyko :) ...išskyrus dalį su Tomu Sojeriu, ten tai jau Ne.

Jei galima sulyginti Tomo Sojerio nuotykius ir Heklberio Fino nuotykius, tai sakyčiau pirmoji knyga labiau vaikiški išdykavimai, o antroji brandesnė, mat ten jau išlikimo istorijos.

Smagaus skaitymo! :)
Emilija

 

,,Tomo Sojerio nuotykiai"

Markas Tvenas

1984 m. (orig. 1876 m.)
232 psl.
ISBN nesuteiktas

Seniai planuota skaityti ir pagaliau įveikta :) Tik deja su kartėlio gaidele.... Beieškodama informacijos mano aprašui užtikau straipsnį apie sovietmečio vertimų/leidimų nepatikimumą. Mano bendra pozicija yra, kad jei tik išeina, reikia skaityti originalo kalba. Visgi turiu didelę biblioteką paveldėtą iš močiutės, popierinės knygos yra pačios maloniausios, tad buvau nusiteikusi turimas klasikines knygas perskaityti tas kurias turiu, o dabar atrodo.... Na ką gi, tebūnie ne idealiai versta knyga (ko gero ieškosiu originalo, kad palygint galėčiau :D ) bet buvo smagi :)

Daugelis leidinio momentų žinoti, juk istorija labai populiari, o ir filmų prikurta. Vis tik buvo smagu skaityti. Iš tikro norėjau skaityti ,,Heklberio Fino nuotykius", bet pirmame puslapyje pasakoma kad tai (beveik) tęsinys Tomo Sojerio nuotykiams, tad pirmiau apie Tomą paėmiau.

Leidinys kuriame skaičiau Tomo Sojerio nuotykius yra tas pats surišimas kartu su Heklberio Fino nuotykiais. Savo recenzijose palieku aprašus atskirus. Tai dvi atskiros knygos. Nors jos viename įrišime, manau, netinka jas sudėti į vieną krūvą (kaip kad netinka atskirai aprašinėti vienos knygos išleistos keturiais tomais atskiras dalis).

Įdomiausias dalykas skaitant šią knygą man yra vaikų laisvė. Nors istorijos ir išgalvotos, bet tai kaip vaikai leidžia laisvalaikį, nuotykių kontekstas yra XIX a. pab. realybė. Kokią laisvę pažinti aplinką turėjo tie vaikai ir kiek dabar prižiūrimi ir kontroliuojami yra vaikai... Kiekvienas laikmetis kitoks, natūralu kad skiriasi, mane tiesiog nustebino to skirtumo apimtis.

Vakar rinkausi iš savo gausios bibliotekos ką paskaityti. Biblioteka gausi: Tolstojus, Hugo, Puškinas, Šekspyras, Diumą (etc.) - kur pasisuksi kančia, o norisi kažko lengvo. Tomo Sojerio nuotykiai tikrai lengvas skaitymėlis. Švelniai įtemptas kartais, vaikiškai nuoširdus. Nekantrauju paskaityti apie Heklberio Fino nuotykius. Tikiuosi to paties nuotykingo lengvumo :)

Smagaus skaitymo! :)
Emilija


P.S. Išklausiau originalų kūrinį Librivox.org svetainėje. Vertimas turinio iš esmės nekeičia. Daugiausia kalbinės korekcijos nekeičiančios turinio, pvz.: apibūdinant indėną Džo (kurio vienas iš tėvų grynas indėnas, o vienas baltasis) autorius vartoja anglišką ,,half-breed", kuris anais laikais buvo vartojamas bet kuriam maišytos rasės žmogui (tik šiuolaikinėje kalboje laikomas žeidžiančiu terminu), į lietuvių kalbą buvo išverstas kaip ,,metisas" (terminas įvardijantis kad vienas iš tėvų yra mongolidų rasės, o kitas europidų).