,,Menas būti gyvam"

,,Menas būti gyvam''



James F.T. Bugental




2014 m. (originalas išėjo 1976 m.)
336 psl.
ISBN 978-5-415-02361-5

Pilnas knygos pavadinimas ,,Menas būti gyvam: egzistencinės tapatybės paieškos: paciento ir psichoterapeuto dialogas humanistinėje psichoterapijoje". Pavadinimas toks sunkus, kad net nepateiktas knygos viršelyje..... Gerai, kad nepateiktas pilnas, nes iš pavadinimo atrodo, kad tai vadovėlinė medžiaga psichoterapeutams ar šios srities studentams, nors toli gražu taip nėra. Visgi knygos pagal pavadinimą ar kaip kitaip nesirinkau. Tai buvo dovana. 

Knygoje perteikiama psichoterapeuto patirtis su šešiomis labai skirtingomis asmenybėmis. Kartais detaliai, kartais apibendrintai autorius išsamiai pristato kiekvieną istoriją. Didžiausia knygos vertė: autorius pateikia ne tik to žmogaus jausenos virsmą, tačiau ir savo. Rašydamas knygą autorius prisipažįsta savo mintis, motyvus, poelgius, apie kuriuos natūraliai kyla klausimas analizuojant situaciją. (Pvz.: kaip psichoterapeutas tvarkosi su savo jausena, kai jo pacientė jam patraukli moteris, arba kaip psichoterapeutas išlaiko psichoterapeutas-klientas santykį konsultuodamas kolegą). Knyga padeda pažinti psichoterapeuto pasaulį.

Visa knyga iš esmės yra apie vieną dalyką (pasakydama tikrai nesugadinsiu knygos, jos neskaičiusiems, tai ne grožinio kūrinio kulminacija juk): saugumas, ramybė, harmonija su aplinka yra galima tik tada, kai esame ištikimi savo jausmams, norams, kai pripažįstame savo baimes ir trūkumus. Šios knygos skaitymas yra tarsi kelios valandos terapijos. Šios knygos skaitymas, kažkas panašaus į vedamą meditaciją jogoje: tau yra sakoma apie ką galvoti, tačiau kaip jautiesi galvodamas apie tai yra subjektyvu.

Skaitydama knygą galėjau atsipalaiduoti. Tiksliau, jos skaitymas buvo atsipalaidavimas. Net įtemptose situacijose (momentais itin detaliai aprašytose), galima jausti, kad knygos autorius nesiekia sukrėsti, šokiruoti ar kitaip sukelti įspūdį, o siekia padėti suvokti save, suvokti kas aš esu iš tikrųjų. Šią knygą buvo labai malonu skaityti. 

Knyga puikiai tinkama tiems, kurie nori geriau pažinti save, tačiau negebantiems pakankamai susitelkti, susikaupti. Tai dažnas jausmas, kada namų ar darbo rūpesčiai nori nenori veržiasi į mintis. Knygos skaitymas padeda suvaldyti mintis, tačiau grožinė ar kita pramoginė literatūra sutelkia dėmesį į kūrinį, atitraukia nuo savęs ir realios aplinkos. Šios knygos skaitymas padeda tas mintis suvaldyti, tačiau neatitraukia nuo savojo gyvenimo.

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Lūpdažių džiunglės"

,,Lūpdažių džiunglės''


Candace Bushnell



2007 m. (originalas išėjo 2005 m.)
448 psl.
ISBN 9789955244851

Lūpdažių džiunglės skamba labai moteriškai, tiesa? Na, knyga apie moteris, bet tikrai ne moteriška (bent ne ta prasme, kokia galvojame kai įsivaizduojame lūpdažių džiungles). Knyga apie tris Niujorko moteris: kino prodiuserę, redaktorę ir dizainerę. Tik ne apie tai kaip jos siekia savo aukštumų (kas populiaru: svajonės išpildymo istorijos), o apie moteris jau pasiekusias savo sėkmės viršūnę.

Įdomu skaityti apie versle sėkmingas moteris...na, aš moteris, tai man tikrai įdomu skaityti apie sėkmingas moteris (vyrams ko gero įdomiau skaityti apie sėkmingus vyrus :) ). Visgi kiekvienai knygai yra konkreti paskata. Šia knyga remiantis buvo sukurtas televizijos serialas. Dvejus metus trukęs (po to nutrauktas) to paties pavadinimo serialas. Serialas man patiko, labai patiko ir kadangi jį nutraukė, buvo smalsu sužinoti, o kaip visgi baigiasi istorija. Na, bet tokiais atvejais knygos pabaigą paskaityti juk neužtenka. Viešai žinoma, kad knyga ir jos ekranizacija dažnai turi didelių skirtumų, tad pradėjau nuo pradžių. O kai pradėjau, su kiekvienu puslapiu vis labiau žavėjausi tiek knyga, tiek scenaristų gebėjimu nukrypti nuo originalaus turinio. Televizijos serialas smagus, o knyga tiesiog įkvepianti. Ir kadangi čia kalbame apie knygas, tai tęskime toliau apie rašytą žodį.

Vendė, Niko ir Viktori - trys drauges, trys moterys Niujorko aukštumoje. Knygoje perteikiamas jų asmeninis gyvenimas, darbinis gyvenimas ir bandymas suderinti juos abu. Dvi iš trijų moterų gyvena šeimoje ''atvirkščioje'' tradicinei - moteris yra šeimą aprūpinantis asmuo, o vyras ''namų šeimininkė'' kažkokia veikla užsiimantis iš nuobodumo ar įdomumo. Šeimos ir darbo santykiai aprašomi taip detaliai, kad kai kuriais atvejais galima knygą net laikyti vadovėliu ''Kaip susitvarkyti su savo vyru?'' arba ''Kaip kilti karjeros laiptais koorporacijoje?".

Kaip ir bet kas pasaulyje, be trūkumu aišku neapsieina ir ši knyga. Jos didžiausias trūkumas yra šuoliai tekste tarp dabarties-ateities, minčių-kalbų. Atsidavus skaitymo tėkmei galima kartais ir pasimesti...

Vis moterys moterys, tai kodėl sakau, kad knyga nėra moteriška? O gi todėl, kad tai knyga apie daugelio dar nenorimą matyti, vengiamą ar atmetamą realybę, kad vis daugiau moterų siekia karjeros, daro itin sėkmingą karjerą (kokia čia naujovė? jokia. naujovė dar ne čia) ir prisiima tai kas vadinama ''vyro vaidmeniu'', ir tai daro ne blogiau nei vyrai. Kas čia naujo sakysit? Taip, moterys tai daro ir daro puikiai, sakysite. Tiesa, bet tai kas yra nematoma, pamirštama, tyčia vengiama, yra tai, kad prisiėmusios vyro vaidmenį, jos netenka moters vaidmens, kas gali atvesti į netenka motinos vaidmens, o įgauna tarsi tėčio vaidmenį. Būtent šis pokytis, šis virsmas yra vaizduojamas knygoje. Atitinkamai, kiekvienai, kuri mano, kad gali suderinti karjerą ir šeimą, būtinai rekomenduočiau paskaityti. Taip pat kiekvienam, kuris myli karjeristę...

Knyga gera. Lengva skaityti, tekstas turi prasmę, bet nemoralizuoja, kartais suintriguoja, kartais nuliūdina, kartais priverčia šypsotis. Tiesiog gera knyga.

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,1984-ieji"

,,1984-ieji''


Džordžas Orvelas


2007 m. (2003 m. leidimo vertimas. Originalas leista 1949 m.)
264 psl.
ISBN 978-9955-13-119-9

Džordžas Orvelas (orig. George Orwell) žymus dviem savo kūriniais: ,,Gyvulių ūkis" ir ,,1984-ieji".  ,,Gyvulių ūkis" perskaičiau pirmą ir supratau, kad ne veltui šis autorius taip giriamas. Dabar perskaičiau antrąją knygą. Esu priblokšta šio žmogaus pasaulio suvokimo aprėpties ir gebėjimo šį pasaulį metaforizuoti.

,,1984-ieji" yra populiarus kūrinys ir net jei neskaitę, daugelis žino turinį bendrais bruožais (itin stipraus totalitarinio rėžimo biurokratijos tarnautojas pradeda abejoti valdžia, t.y. ,,partija", ir už tai brangiai sumoka), tad jo aš neaptarinėsiu (juo labiau, kad jei kas nežino, nesinori išduoti :) ). Ką aptarinėsiu? O gi tiesiog trumpai pabandysiu parodyti, kodėl šią knygą būtina perskaityti žmogui, kuris nori save vadinti išprususiu.

Knyga tikrai nėra lengva skaityti - suprasti. Jau negana to, kad socialistinių partijų propagandinė veikla pati susukta neišpasakytai, o čia dar autorius viską perteikia metaforomis ir ,,atsitiktiniais'' analogais. Džordžo Orvelo įžvalgumas toks stiprus, kad galime matyti, jog visada yra žmonių matančių kas vyksta, kur veda ,,tautos išrinktieji'', tik deja juos ne visada girdi. Autorius šioje knygoje hiperbolizuotai pristato socialistinį totalitarinį rėžimą koks vyko (rašymo metu numatė koks bus ir pataikė) XX a. antroje pusėje Europoje ir kai kur gali būti kad vyksta iki šiol. Bent metodai vis dar gyvi...

Vinstonui Smitui (minėtasis biurokratijos tarnautojas) į rankas patenka knyga analizuojanti ,,partijos'' elgesį, vėliau kalbama ir apie šio elgesio motyvus. Tuose puslapiuose paprasta kalba išdėstytos mintys kurios daugeliui sukasi galvoje išgirstant apie karinius įvykius kažkur pasaulyje. Bet taip kaip daugelis pagalvoja, taip daugelis greit ir pamiršta atsigręždami į rutiną. Atrodo tarsi dauguma pasaulio ir yra Džordžo Orvelo minimi ,,proliai'' (masės, kurios nenori nieko keisti, nes nesuvokia, kad pasaulis gali būti kitoks).

Vinstonas Smitas pakliūna į bėdą, nes tiki, kad ,,partija'' yra nugalima, kad masės gali būti laisvos ir laimingos, o kad taip nutiktų, yra būtinas švietimas(sis), mokymas(sis), lavinimas(sis). Yra posakis, kad jei nori pakeisti pasaulį, reikia pradėti nuo savęs. Kažką norint pakeisti, pirmiau būtina suprasti. Ši knyga puiki pradžia siekiant suprasti šiuolaikinį pasaulį.

Stipriai rekomenduoju perskaityti!


Malonaus skaitymo :)
Emilija

2022-01-25 P.S. Su ta pačia intencija, tik moderniau parengta knyga ,,Qualityland" (autorius Marc-Uwe Kling)

,,Pasižadėję''

,,Pasižadėję"

Elizabeth Gilbert



2010 m. (originalas išėjo 2010 m.)
272 psl.
ISBN 978-5415-02-176-5


,,Pasižadėję" - tai Elizabeth Gilbert ikiantravedybinis dienoraštis. Išsamus dienoraštis! (,,Valgyk, melskis, mylėk" tęsinys). Elizabeth buvo prisiekusi daugiau netekėti, bet valdininkiškos taisyklės padarė savo - teko ištekėti. Iki oficialios ceremonijos Elizabeth turėjo beveik metus ir tą laiką naudojo "susitaikymui su likimu" (tik taip galima pavadinti jos jauseną supratus, kad turės vėl ištekėti).

Susitaikymo procesas buvo ilgas ir sudėtintas, su daug (daug!) literatūros analizavimo. Stengdamasi surasti savastį neišvengiamybėje, Elizabeth gilinosi į įvairius santuokos aspektus. Aprašiusi savo jausmus, savo atradimus ir susisteminusi tai į vieną ''krūvą" išėjo puiki knyga apie santuoką, jos prasmę bei reikšmę visuomenėje ir sieloje.

Koks puikus kūrinys ši knyga bebūtų, jo išeiga nėra laimės receptas. Tai vieno žmogaus patirtis, kurį tam tikras konkretus subjektyvus žinojimas išlaisvino. Tikrai ne daugelis taip bijo ir vengia santuokos fakto kaip tai darė Elizabeth. Tačiau jos paieškos ir klajonės po sielas ir laiką (turiu mintyje ne ezoteriką ir keliones laiku, o pokalbius su tekėjusiomis moterimis ir santuokos istoriją kultūriškai bei teisiškai) pristato santuoką taip kaip joks vienas žmogus negali apsakyti. Autorė surinko ir susistemino begalę informacijos apie santuoką ir pateikė suprantama kalba moteriai (jei įdomu tinka ir vyrui, bet daugiau vertės moteriai) ne mokslininkei, ne tai kuriai santuoka tyrimo objektas, o tai kuriai santuoka gyvenimo kelias.

Informacija pateikiama nuosekliai tam kas vyko autorės gyvenime, todėl jaučiamas virsmas, dvejonių augimas, nusiraminimas, svarstymai ir galiausiai išrišimas. Tai geriausia ką girdėjau + skaičiau + mačiau apie vyrus ir moteris siekiančius darnos santykiuose. Manau ši knyga tinka ir tekėjusioms, ir netekėjusioms, ir norinčioms tekėti, ir nenorinčioms tekėti. Tai knyga norinčioms geriau suprasti save ir savo jausmus santuokos klausimu.

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Eženi Grandė"

,,Eženi Grandė“


Honore de Balzac



1999 m. (pirmas leidimas originalo kalba 1926 m.)
207 psl.
ISBN 5-415-01369-5

Eženi Grandė – moteris, dukra, visuomenės normų suformuota asmenybė. Honore de Balzac kūrybos ryškiausias bruožas yra autoriaus polinkis į aplinkose detales – penki puslapiai apibūdinti apipelijusią spintą yra norma. Šį kartą autorius aprašė moters asmenybę, atitinkamai gavosi knyga. :)

Eženi yra ištikima garbaus amžiaus griežto tėvo dukra. Bet ji taip pat ir moteris jaučianti meilę, aistrą ir troškimą patirti abipusius jausmus. Jos pasirinkimo laisvė apribota visuomeninių normų (išreiškiamų per tėvą), taip giliai įsiskverbusių į Eženi sąmonę, jog net gavusi laisvę (nuo tėvo) pasirinkti pati, ji išlieka ,,statistine’’ tų laikų moterimi.

,,Eženi Grandė” skausmingai tikroviškas romanas. ,,Skausmingai” pritinka vertinti žiūrint iš šiuolaikinės moters pozicijos. Šiuolaikinė moteris net kaip ,,statistinis vienetas’’ turi daug laisvės, jau nekalbant apie tas, kurios gyvenime renkasi siekti daugiau nei motinystė ir šeima. Honore de Balzac aprašomais laikais moteris labiau panašėjo į ūkio vienetą, nei asmenybę.

Honore de Balzac kūryba pasižymi ne tik dėmesiu detalėms, tačiau ir niūria nuotaika. Visgi skaitydama ,,Eženi Grandė” jaučiausi fantastiškai. Daugelis patirtų emocijų buvo prieštaringos ar kartais net neigiamos, bet jos buvo nepaprastai stiprios. Sakoma, kad geros knygos sukelia stiprias emocijas. Tokiu atveju ,,Eženi Grandė” yra geriausia mano skaityta knyga, nes dar nei viena nebuvo sukėlusi tokių stiprių emocijų kaip ši.

Tai niūri, liūdna, dramatiška knyga, bet perskaityti ją tiesiog būtina!


Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Paslaptingoji sala"

,,Paslaptingoji sala''



Žiulis Vernas


1959 m. (pirmas leidimas originalo kalba 1875 m.)
714 psl.
ISBN (ant mano skaityto leidimo nepateiktas)

Baigiau antrąją Žiuli Verno knygą :) ....pagaliau! :) 714 puslapių!!! skaitėsi sunkiau nei ,,Altorių šešėly"... Iš tikro, kad ir kaip norėtųsi girti girti ir dar kartą girti Žiuli Verną, šios knygos stipriai girti negaliu.

Pirmiausia, tai realistiškumo detalumo santykis. Ir čia aš visai ne apie mokslinę fantastiką, kuria garsėja rašytojas Žiulis Vernas. Į salą pakliuvę žmonės vos ne iš nieko susirenčia metalo liejyklą ir pan. Visi saloje įkliuvusių žmonių (kuriuos autorius vadina kolonistais) amatiniai užsiėmimai aprašyti iki cheminio detalumo: kai kurias pastraipas net greitomis norisi prašokti, nes tie cheminiai terminai nieko nesako. Tokių tekstų nemažai, tai tikrai vargina ir mažina pasimėgavimą knygos herojų nuotykiu. Norint pateisinti cheminį detalumą, galima būtų sakyti, kad ši knyga gali pasitarnauto kaip išlikimo vadovas, deja romanui perdėtas detalumas nėra pakankamas išlikimo vadovui. Detalumas (ne cheminis) turi ir šiek tiek teigiamo aspekto - padeda geriau įsijausti į knygos veikėjų gyvenimą saloje.

Kitas negirtinumas, tai sąsajos su ankstesniais autoriaus kūriniais ,,Kapitono Granto vaikai'' ir ,,20 000 mylių po vandeniu". Didelio nuostolio manau nepatyriau, kad jų dar nebuvau skaičiusi, visgi šios sąsajos nelabai jaukios. Tiksliau su ,,20 000 mylių po vandeniu" yra labai nepatogi, nes nemažai loginių neatitikimų (išryškėjančių jau vien tame, kas iš abiejų istorijų yra pateikta kūrinyje ,,Paslaptingoji sala"). Sąsaja su istorija ,,Kapitono Granto vaikai'' nestipri, todėl matyt nesukėlė didelių nepatogumų.

Paklausite ,,o kas gi gero iš šios knygos?''... Gerumas jos yra smulkūs skyreliai. Negalint skirti daug laiko skaitymams, smulkūs skyreliai patogu, taigi šią knygą galima ilgai pamažu skaityti. Kiekvieno skyrelio pradžioje pateikta mini santrauka, tad perskaičius labiau įtraukiantį skyrelį, kuriame iki galo neatskleista įvykio atomazga, galima sustoti užmetus akį į sekančio skyrelio santrauką ir ramiai eiti miegoti :) Na ir taip skaitant knygos tikrai užteks ilgam :)

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Lietuvaitė"

,,Lietuvaitė''



Yi Munyol


2014 m.(originalus leidimas 2011 m.)
232 psl.
ISBN 978-5-417-01074-3
(Iš korėjiečių kalbos vertė Dzinseok Seo)

Korėjietis parašė knygą pavadinimu ,,Lietuvaitė“. Mano etniškoji širdies ir smegenų dalis negalėjo leisti praslysti šiai knygai be perskaitymo. Veiksmas vyksta pastarųjų tūkstantmečių sandūroje. Lietuvaitė apie kurią kalbama yra korėjietiškos širdies (jos tėtis korėjietis, o mama lietuvė, augo P. Korėjoje ir JAV), lietuviškoji kilmė einamuoju veikėjos gyvenimo laikotarpiu paliečiama retai, bet labai šiltai. Autorius pristato įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius (labai malonu, kad tie istorinei peizažai pateikti taip, kaip lietuviai patys mato savo istoriją), ypatingas dėmesys skirtas Kryžių kalnui. Įdomu buvo, kad skaitydama apie pažįstamus dalykus visgi dar ir šio to naujo sužinojau :)

Išskirtinų veikėjų nėra daug. Pasakojimas apima apie keturiasdešimt metų. Istorija nuosekli, veikėjai susiję. Jokio blaškymosi. Iš to kiek teko pažinti, labai korėjietiškas stilius. Literatūriškai labai įdomi knygos veikėjų kompozicija. Lietuvaitės istorija pasakojama paprastai jos pažįstamo korėjiečio akimis. Jo prisiminimais, jo jausmais. Tai gan įprastas stilius – dažnai knygose galime sutikti jog kažkieno istoriją pasakoja ne pats veikėjas, ne pasakotojas, o kitas knygos veikėjas. Tik šiuo atveju jau nebe visai aišku, kas yra pagrindinis knygos veikėjas. Pasakojant apie Hėrion (lietuvaitę) yra pateikiama tiek daug apie ... (skaitant vardas neužkliuvo, o dabar pervertusi knygą vis vien neradau, gal nėra....) Hėrion korėjietį draugą, kurio vardo čia įtraukti negaliu. Matyt mažėja klausimas dėl pagrindinio herojaus :) Visgi šio draugo gyvenimą mes pažįstame nei kiek ne menkiau už pačios lietuvaitės.

Dėstant šių dviejų žmonių gyvenimo tėkmes įpinami ne tik Lietuvos istorijos svariausi akcentai, tačiau ir Korėjos (pietų ir šiaurės kartu bei atskirai). Knygoje pateikiama nemažai išnašų su informacinėmis žinutėmis skaitytojams apie minimus Korėjos istorijos momentus ir svarbius asmenis. Malonu, kad rūpinamasi ne tik pasakojimo išdėstymu, tačiau ir skaitytojo patogumu suprasti ir pilnavertiškai mėgautis skaitymu.

Malonaus skaitymo :)
Emilija