,,Karas ir taika"
Levas Tolstojus
1968 m. (orig. 1867 m.)
I-IV tomas viso 1918 psl.
ISBN nesuteiktas
Ilgai laukiau, pagaliau nusiteikiau ir perskaičiau :) Tai antroji Levo Tolstojaus knyga kurią skaičiau (,,Kreicerio Sonata"), tad jau buvau pasiruošusi, kad p. Tolstojus yra ne komedijų autorius :)
Knyga pilnai išpildanti savo pavadinimą: detaliai vaizduoja karo gyvenimą (nuo politinių diskusijų iki karių dialogų apie žiaurų elgesį moterų ar mergaičių atžvilgiu) paraleliai pristatydamas kasdienybę namų, kurių karo laukas tiesiogiai nepasiekė, namų, kuriuose meilė, šeima ir statusas yra vyraujančios problemos, o ne karas kažkieno kažkur.
Knygoje pateikiama nemažai autoriaus komentarų. Malonu tai, kad autorius kritiškai vertina ir aprašo abi puses. Istorijos pasakojimu, o kartais ir veikėjų žodžiais, autorius išsako įdomių požiūrių ar palyginimų. Skaitydama pasižymėjau įdomias vietas, vieną net skyrių! Trumpesniosiomis iš įdomesnių citatomis norėčiau pasidalinti.
,,<...> kaip jus vokiečiai išmokė kovoti prieš Bonapartą pagal jūsų naująjį mokslą, strategija vadinamą <...>'' (I t. 158 psl.) - tai taip išeina iki XIX a. pradžios rusai nebuvo girdėję apie strategiją?
,, - Bonapartė yra laimės kūdikis. Kareiviai jo puikūs. Be to, pirmiausia jis užpuolė vokiečius. O vokiečių tik tinginys nemušė. Nuo amžių vokiečius visi mušė. O jie nieko. Tik vieni kitus. Jis ant jų kailio išgarsėjo“ (I t. 164 psl.)
,,Jis pasijuto įžeistas, ir įžeidimo jausmas tą pat akimirką, jam pačiam nepastebint, virto paniekos jausmu, niekuo nepagrįstu.“ (I t. 239 psl.) - kaip dažnai tai atsitinka žmonėms...kaip dažnai žmonės savyje kažkuo nepatenkinti, tą nepasitenkinimą šalina ne kaisdami savyje trūkumą, bet nukreipdami nepasitenkinimą į kitą asmenį....
,,lėtas pasaulio istorijos rodyklės paslinkimas žmonijos istorijos ciferblate" (I t. 410 psl.)
,,<...> jaunų žmonių energija dažnai rodo tikresnį kelią negu visas senų kunkatorių patyrimas <...>" (I t. 411 psl.) - apie sprendimus karo lauke.
,,<...> auklė jam pranešė, kad įmestas į krikštyklą vaško kamuoliukas su kūdikio plaukučiais ne nuskendo, o plūduriavo krikštykloje <...>" (II t. 55 psl.) yra viena smagiausių (?) pasižymėtų citatų. Šiais žodžiais autorius žavingai atvaizdavo pagoniškų prietarų gajumą gilaus krikščioniško tikėjimo rusų gyvenime.
,,Galima papiauti, pavogti ir vis dėl to būti laimingam..." (II t. 79 psl.) - kareivio požiūris į gyvenimą.
,,<...> daugumos žmonių mąstysena, yra vienodas puikybės, tinginystės ir neišmanymo vaisius <...>'' (II t. 89 psl.)
,,Kas yra teisinga ir kas neteisinga - neleista žmonėms spręsti. Žmonės amžinai klydo ir klys, ir niekame neklysta tiek daug, kaip tame, ką jie laiko teisinga ir ką neteisinga.“ (II t. 143 psl.)
,,Gyvenimo mechanizmas, toksai dienos sutvarkymas, kad visur suspėtum laiku, atimdavo didesnę dalį gyvybinės energijos. Jis nieko neveikė, apie nieką netgi negalvojo ir nespėdavo galvoti, o tik kalbėjo, ir sėkmingai kalbėjo tai, ką jis spėjo pirmiau apgalvoti kaime.“ (II t. 218 psl.) - kaip tinka ir šiuolaikiniam verslo pasauliui :)
,,Grafas Ilja Andrejičius pasitraukė iš bajorų vadovų, nes šitos pareigos buvo susijusios su per daug didelėmis išlaidomis.“ (II t. 351 psl.) - tarnystė visuomenėj, buvo garbė, kurią priėmęs žmogus turėdavo ne tik savo laiko skirti, bet ir finansinių išteklių. Čia panašu į davimą visuomenei, kuomet iš jos daug pasipelnei.
,, <...> vis man norisi kažką padaryti žmonijos labui, - kalbėdavo jis sau puikybės valandomis.“ (II t. 386 psl.)
,, <...> visi taip pat abejingai, kaip musė ant brangaus numirė veido." (III t. 163 psl.)
,,Eina gandas, kad jūs galvojate apie taiką. Susitaikinti - dieve gink! Po visų tų aukų ir po tokių beprotiškų pasitraukimų - taikintis: jūs nustatysite visą Rusiją prieš save, ir kiekvienas iš mūsų laikys gėda dėvėti mundurą.“ (III t. 166 psl.) - kažkaip įtariu kaip tik tokia mintis kyla ukrainiečiams kai kokie nors politikai pasiūlo greitai susitaikyti su rusais.
,,Jie visą Europą atidavė j a m ir atvyko mūsų mokyti!“ (III t. 275 psl.) apie vokiečių karvedžių patarimus rusams :)
,,Jeigu kare nebūtų žaidžiama kilnumu, tai mes eitume į karą tik tada, kada verta eiti į tikrą mirtį, <...>" (III t. 276 psl.)
,,Napoleonas nematė, kad jis savo kariuomenės atžvilgiu yra panašus į gydytoją, kuris tik kliudo savo vaistais, - rolę, kurią jis taip teisingai suprato ir smerkė". (III t. 319 psl.)
,,<...> vidinė jo harmonija dingo, ir vėl atsirado troškimai, abejonės priekaištai ir viltys." (IV t. 29 psl.)
,,<...> atvažiavo pas jį su tais draugystės ir bičiulystės pareiškimais, kuriuos paprastai daro kits kitam žmonės, susitikę dykumoje.“ (IV t. 272 psl.)
,,Šnekos ir samprotavimai apie moterų teises, apie vyro bei žmonos santykius, apie judviejų laisvę ir teises <...>. Šie klausimai ir tuomet, kaip ir dabar, egzistavo tik tiems žmonėms, kurie santuokoje regi vien malonumą, kurį vyras ir žmona gauna vienas iš antro, tai yra vien santuokos pradą, o ne visą jos reikšmę, glūdinčią šeimoje" (IV t. 347 psl.)
Tai kaip knygoje pristatomi rusai, kaip kalbama apie prancūzus iškart priminė rusų karą Ukrainoje, tik šį kartą rusai yra ,,prancūzai“, o ukrainiečiai ,,rusai“. Įdomus dalykas, kad XIX a. rusų bajorija namuose kalbėjo prancūzų kalba, tai buvo pagrindinė jų kalba. Knyga ilga...detali....skaičiau kiek intensyviau nei optimalu malonumui. Kadangi knyga suskirstyta į smulkius skyrelius, ji kuo puikiausiai tinka skaityti po skyreli ar du vakarais. Manau toks skaitymas šiai knygai labiausiai tinka.
Kantraus skaitymo! :)
Emilija
Emilija
