,,Gražina''
Adomas Mickevičius
1954 m. (originalus leidimas 1823 m.)
48 psl.
ISBN (neregistruotas)
Mickevičius ir jo
žymioji Gražina – visi lietuviai apie ją žino. Tik įdomu ką daugiau žino apie
ją ir patį A. Mickevičių nei tai, kad lenkai ir lietuviai nepasidalija kieno gi
tas Mickevičius ir jo žymiausias kūrinys yra ,,Gražina“. Aš irgi ilgą laiką
priklausiau pastarųjų grupei. Mokykloje literatūros mokytojas neprižiūrėjo, kad
mes perskaitytume būtinuosius kūrinius, o malonumui pasiskaityti tragiški
kūriniai netraukė. Visgi...tai kultūrinis paveldas (kuris stovėdamas močiutės
lentynoje man akis vis badė), tad nusprendžiau perskaityti :)
Knygelė mažytė.
Perskaičiau važiuodama pas draugę ir atgal miesto autobusu. Tikrai mažytė.
Parašyta gan įmantriu stiliumi. Kunigaikštišku pavadinčiau. Vaikystėje esu
skaičiusi Skomanto knygas apie Lietuvos kunigaikščius ir ,,Gražinos“ nuotaika
labai artima Skomanto darbams šioje temoje.
Kam miela, kam ne
miela eilės...aš iš principo eiles mėgstu, bet šiuo atveju man visgi eiliavimas
apsunkino kūrinio skaitymą. Pirma knygos pusė (o gal ir kiek daugiau)
nepaprastai nuobodi, ištęsta, užtemptą ir kitokiais niūriais žodžiais
apibūdintina. Taip neįtraukia, jog kartais tenka grįžti per puslapį kitą atgal
užmesti akį, kad konteksto nepamesti. Visgi tas ištęsimas duoda savo. Jis
pristato aristokratišką rūmų, karų nuotaiką, kurioje gyvendavo kunigaikščiai ir
jų dvarai; suteikia romantikos :)
Knygoje
pristatomas neįprastas šeiminių santykių modelis. Kunigaikščių laikų istorijose
moteris paprastai vyro puošmena, vaikų gimdyvė ar kitoks vyro priedas. A.
Mickevičius savo sakmėje (taip, ,,Gražina‘‘ yra sakmė, ji taip įvardyta
leidinyje) pateikia visai kitokią kunigaikštienę. Jos požiūris į save, į nuo jų
(kaip didikų šeimos) priklausomų dvariškių, miestelėnų ir kitų gyventojų
padėtį, jos vyro požiūris į ją.
Kūrinys akimirkai
gali atimti žadą tuo kiek pažangus savo laikotarpiui buvo. Šiuo metu, tai
kultūrinis paveldas, kuris nors ir sunkiai skaitosi iš pradžių, visgi pabaigoje
palieka su šilta emocija.
Malonaus skaitymo :)
Emilija