,,Alchemikas''
Paulo Coelho
2010 m. (originalus leidimas 1988 m.)
187 psl.
ISBN 9785415018482
Daug kas kalba
apie šią knygą kokia ji ypatinga ir aš pagaliau pasidaviau, nusprendžiau, kad
perskaitysiu. Turėjo draugė, kažkaip nepaėmiau...užmačiau bibliotekoje, bet
nepaėmiau: - pamaniau kad gal kitą kartą. Ir taip keletą kartų nutiko (tarsi
knyga pati būtų manęs ieškojusi, bet vis neradusi), kad paskui jau pradėjau
galvoti, kad ko gero aš jos taip ir neperskaitysiu. O dar tai, kad Paulo Coelho
vardas jau skamba kaip ,,popsinis‘‘, ir tokie dalykai paprastai man didelio ūpo
nesukelia, tai taip ir neskubėjau griebtis šios knygos. Bet štai atėjo
atostogos ir mano atostogų kaimynai turėjo skaityklę su ,,Alchemiku“. Pamaniau,
kad jei ji jau net į atostogas atsekė mane, tai reikia perskaityti pagaliau J ir tai buvo jai laikas. Tai ką radau,
buvo kaip tik tai ko reikėjo. Čia kaip gyvas knygos vertės įrodymas (apie tai
kiek vėliau, bet ne iki galo, juk neskaičiusiems negaliu iškloti kas ir
kaip....)
Pradėkim nuo to,
kad knyga labai labai nuobodi. Žiauriai nuobodi. Ko gero antra pagal nuobodumą
kokią esu skaičiusi....Visgi taip stipriai nuobodi pasirodė dėl to ko tikėjausi
ir neradau. Kaip sakoma, gi nusivilimas gresia tik tiems, kurie turi
išansktinius lūkesčius. Deja, aš turėjau.... Knyga pavadinta ,,Alchemikas‘‘
iškarto skatina mintis apie lobius, keliautojus su ugnies fakeliais olose,
lobius: - viduramžių nuotykius taip sakant, o čia tuo net nekvepia.
Peržengus
nusivylimo slenkstį ateina knygos malonumas. Tai įvyksta ties 60-70 proc.
knygos (mano naudotoje skaityklėje knyga skaičuojasi ne puslapiais, o procentais,
tai deja įvardyti puslapio ties kuriuo įvyko nušvitimas negaliu), kada
plačiausiai išvystoma likimo ženklų (kas angliškame knygos vertime vadiname
,,omen”) reikšmė ir prasmė. Tada pažvelgus į savo gyvenimą ir supratau, kad tai
jog tą knygą skaitau tuo ir ne kitu momentu savo gyvenime yra ,,omen”.
Ir dar kai kas
dėl pavadinimo.... ,,Alchemikas“? yra ten toks veikėjas, bet nei jis, nei pati
alchemija knygai neturi tiesioginės reikšmės, tik šiek viek simbolinę
iliustracinę funkciją. Kodėl taip pavadino knygą turiu įtarimą, bet jis labai
menkai pagrįstas. Kitų (atitinkamai ir paties autoriaus) pasisakymų neskaičiau:
- mėgstu knygas atrasti pati. Šis atradimas prasmingai nuviliantis.
Įsiskaičius ties
tais 60-70 proc. knygos pradeda atrodyti, kad tai dar viena ,,smegenų plovimo’’
knyga. Ji tikrai to turi (ypač kai tikėjimas likimo ženklais padeda žmogui
susikalbėti su dykuma, vėju ir saule) parašymo stiliumi ir akcentais ties
vertybėmis. Visgi nenorintiems ,,prarasti’’ savo proto, vis tiek galima
pasimėgauti šios knygos pamoka, kurioje mokoma fatalizmo nupieštam pasaulyje
kurti savastį.
Malonaus skaitymo :)
Emilija