,,Parduotos vasaros"
I ir II dalys
Juozas Baltušis
1985 m. (originalūs leidimai atitinkamai 1957 ir 1969 m.)
648 psl.
ISBN (neregistruotas)
Daug kartų esu girdėjus juokelius apie ,,parduotas vasaras'' kai studentai vasaros laikotarpiu uždarbiauja, žinojau iš kur jie kilę, bet žinojau ne sava galva. Dabar žinau jau ir sava galva :) Pasirodo parduotos vasaros yra ne vasaros, o pavasaris, vasara ir ruduo!
Aštuonerių metų berniukas išleidžiamas piemenauti - vargui vejant berniukas ''parduodamas''. Vaikais niekas neprekiauja, čia ne tokia knyga. Parduotas, reiškia, kad už tam tikrą atlygį vaikas išleidžiamas pas kaimynus dirbti. Ten dirba, gyvena, valgo ir atėjus žiemai su uždarbiu išleidžiamas namo. Knygoje aprašomos kelios šeimos pas kurias dirba berniukas. Aprašymai gan vaizdingi ir detalūs, šeimos labai skirtingos. Autorius tikrai talentingas. Atrodo, ką čia naujo beprigalvosi? Ta pati apylinkė, tie patys darbai, bet va žmonės vis kitokie.... Gal jie tikri? (autorius nuo piemenuko pradėjęs ilgai dirbo samdiniu)
Dar pirmoje šeimoje berniukas sutinka balševiką (autoriaus terminas). Tas vyras laikomas nepakenčiamu, nesugyvenamu ir šiaip vienu vargu, bet tai ką jis daro, kaip elgiasi, skaitytojo akims tai yra teigiami dalykai. Kiek pasimečiau. Nuo kada lietuviškoje literatūroje teigiamai vaizduojami Rusijos-sovietmečio simboliai? Šiek tiek pašniukštinėjau ir radau, kad pasirodo ponas Juozas Baltušis buvo rimtai prorusiškas ir ši knyga buvo būtinasis skaitinys mokyklinio amžiaus vaikams sovietmečiu. Tai atradusi supratau, kad rašytojas tiesiog meistras! Mat tolyn skaitydama knygą pradėjau atidžiau stebėti veikėjus: kiekvienoje šeimoje buvo savas balševikas, kuris turėjo visus herojaus bruožus nušlifuotus laikmečio ir konteksto. O štai katalikiškosios šeimos buvo didžiausi niekadėjai. Didžiausia intriga kilo pradėjus paskutinįjį skyrių, kur mūsų piemenukas parduodamas į kleboniją. Pradėjau skaityti ir pagalvojau, nejaugi Baltušis drįso sudirbt kleboną?
Bet palikime balševikus ramybėje tam kartui. Buvo įdomu skaityti apie gyvenimą šeimose ir socialinius santykius tame laikmetyje. Nors ir norėtųsi galvoti, kad autoriaus stipriai perdėta norint išpeikti katalikus, visgi, prisiklausius vyresniųjų istorijų apie tą laikotarpį, manau, kad ten jei ir persūdyta kas tai tik piemenuko nelaimė užsišokti tiek kartų ant tokių šeimų....
Autorius griežtai išlaiko pasakojimą piemenuko akimis. Pokalbiai ne visada aiškūs, nes tai ko piemenukas negirdėjo nepasakoma. Daug ką knygos leidimo metu gyvenantis žmogus suprastų iš laikmečio konteksto - dialogai meistriškai neišbaigti.
Tikro kaimo esu mačiusi nedaug, tad buvo įdomu paskaityti apie namų ūkį, ūkio darbus, kasdienybę tų žmonių, kurie dirbo savo rankomis, kad pasirūpintų maistu. Daug radau žodžių, kurie įvardija daiktus, apie kuriuos nesu girdėjusi tad ir žodžių nesupratau. Nustebau, kad tiek daug nesupratau....
Į pabaigą knyga nupolitikavo, tik šypseną sukėlė tai, kad politika visada vienoda.... Tai kaip ji vyko tada, taip ji vyksta ir dabar.... :)
Malonaus skaitymo! =)
Emilija