,,Užmirštoji sala''
Edgaras Barouzas
1991 m. (originalas išleistas 1918 m.)
267 psl.
ISBN 5-89942-505-9
Nuotykiai nuotykiai nuotykiai ir dar truputis fantastikos. Na, gerai, daug fantastikos :) Tam tikromis aplinkybėmis labai įvairi grupė žmonių yra suburiama likimo kartu, pasiklysta plačiuosiuose pasaulio vandenyse ir atklysta į salą, kurią kažkada kažkas kažkur minėjo, tačiau niekas taip ir neištyrė. Žmonės persikelia į salą, nes išgyvenimui tai tampa vienintelis šansas ir štai čia prasideda nuotykiai.
Taurios moterys, džentelmeniškas elgesys ir nuolat gyvybei gręsiantis pavojus. Knygoje nepaprastai daug nuotykių. Iki šiol mano mėgstamiausios nuotykių knygos buvo Žiuli Verno knygos, nes jose yra daug nuotykių (o ne vienas nuotykis ir 200 puslapių jam aprašyti kaip dažniausiai pasitaiko šio laikmečio knygose). Nuo šiol mano mėgstamiausia (nuotykių kiekiu) knyga yra ,,Užmirštoji sala".
Knygoje daug dėmesio skiriama žmogaus evoliucijos temai ir socialinėms struktūroms skirtingo išsivystymo lygio bendruomenėse. Nors evoliucija kiek fantastinė šioje saloje, tačiau pateikiama nemažai antropologijos žinių. Šiek tiek paliečiama paleontologija.
Vienas ryškiausių šios knygos bruožų yra tai, kad autorius nepaliko neatsakytų klausimų, nepaliko galų ,,sugalvok pats". Nuotykių knygose dažnai pasitaiko, kad vienas asmuo ar grupelė atsiskiria ir daugiau niekas nieko apie jį/ją/juos daugiau negirdėjo. ,,Užmirštoji sala" nepalieka neatsakytų klausimų, nepalieka nežinomų likimų.
Malonaus skaitymo! :)
Emilija