,,Roneta 2''
Vytautas Ažušilis
2013 m.
352 psl.
ISBN 978-9955-488-69-9
Knygos anotacija skelbia: ,,Ši knyga - prieš dvidešimt metų išleisto populiaraus romano ,,Roneta'' tęsinys. Joje autorius vaizduoja, kaip Žemės gyventojai bandė atgaivinti išmirusią planetą ir jiems tai pavyko. Tuo metu Žemę sukrečia baisus kataklizmas. Praskriejančio meteroido sukeltas uraganas sunaikina Žemės civilizaciją. Dabar Ronetos gyventojais tapę žemiečiai ryžtasi atgaivinti Žemę.''.
Antroji Ronetos dalis yra tęsinys visomis prasmėmis - mokslinė fantastika gerokai plačiau įsikerojusi. Sumoje veiksmas išsitęsia (Žemės laiku, mat Ronetoje laikas eina greičiau) bene per šimtmetį. Visgi su tokia tąsa sunku susekti ar tikrai viskas vietoje - vienų žmonių amžių sumuojant atrodo turi būti vienas laikotarpis, o tekste minimi kitokie terminai. Bet gerai tas, kad ten tiek daug detalių, tiek susijusių istorijų, kad bandant išraizgyti tą kamuolį viskas tik dar labiau susipina ir telieka mėgautis įspūdinga nuotykių istorija :)
Veikėjai yra tipiški V. Ažušilio personažai: vyrai arba vyriški didvyrio siela, arba menkystos niekšeliai, o moterys arba pasileidę, arba geruolės. Kaip įprasta, autoriaus kūriniuose, pilna dramatiškų įvykių.
Šioje knygoje išlieka dar vienas skaitytojų pamėgtas autoriaus bruožas - užbaigiamos visos istorijos. Nepaliekami veikėjų gyvenimų palaidi galai, nepaliekama skaitytojui pačiam susigalvoti kas ten nutiko, o autorius pristato ,,kaip buvo iš tikrųjų''.
Visgi vienas nepatogumas skaitytojui yra palikęs... Istorijos eigoje dingsta vienas iš kosminių laivų. Jei jis dingtų visatoje tai nieko tokio, na juk ne visos ekspedicijos pasibaigia sėkmingai :) visgi šis laivas tiesiog dingo. Iš žemės išvyko ir daugiau tekste neminimas nei kaip atvykęs, nei kaip dingęs. Šio įvykio nepastebėti neįmanoma, net ir per sudėtingą intriguojančią istoriją.
Knygos istorija baigiasi Žemės gelbėjimu. Šioje knygoje pats procesas dar nėra aprašomas. Jis paliktas trečiajai knygai (jei tokia bus). Turint omenyje kiek stipriai mokslinė fantastika pažengė į priekį antrojoje dalyje, trečioji jau būtų ko gero per sudėtinga maloniam vakarui. Romano pabaiga duoda toną Žemės gelbėjimui pasitelkiant keliones laiku ir išvengiant ,,tėvo-sūnaus'' paradokso.
Istorija tikrai
intriguojanti, įtraukianti - buvo puslapių, kad net verčiau tik
perbėgdama akimis, kad tik greičiau sužinočiau kas toliau. Tai man tik
penktoji tokio gilaus įtraukimo knyga. Labai džiaugiuosi ją perskaičiusi
:)
Malonaus skaitymo :)
Emilija