,,Dėdės Tomo trobelė"
Harieta Bičer-Stou
1962 m. (originalas išleistas 1852 m.)
389 psl.
ISBN (mano skaitytam leidimui nesuteiktas)
Daug kalbant teko girdėti apie šią knygą. O ką girdėjau, tai, kad ji svarbi vergovės temai. Iš dalies matyt dėl to ir vengiau anksčiau skaityti, nes žinant, kad tai vergovės temos leidinys, yra aišku, kad tai bus liūdna istorija. Labai nemėgstu liūdnų istorijų. Kartais net svarstau kodėl gi žmonės rašo tas liūdnas istorijas? Turiu omeny išgalvotas, o ne tikras. Tikros svarbios. Svarbu paskleisti žinią. Būtent taip ir atsirado ši knyga. ,,Dėdės Tomo trobelė" vergovei prieštaraujančių amerikiečių švietėjiškos veiklos rezultatas.
Aprašyta daug skaudžių dalykų. Per visą knygą eina keleto žmonių istorijos. Tiek baltųjų, tiek juodųjų. Tiek žmogiškos tiesos aprašyta... O kas įdomiausia, tai kaip vienas iš veikėjų paaiškino vergovės esmę yra tinkama ir daug ankstesniems ir dabarties laikams. Jungas tas pats, tik išraiška kita. Kažkur net esu mačiusi užrašą ,,Didžiausia šių laikų iliuzija yra laisvė''. Perskaičius ,,Dėdės Tomo trobelę" ne tik tikiu, bet ir suprantu šį pasakymą.
Knyga parašyta labai švelniu stiliumi. Skaityti lengva, skaitymas tiesiog atrodo plaukia ir skyrius po skyriaus juda greitomis. Šlykštybės neaprašytos, autorė sąmoningai jas praleido. Visgi situacijos tragiškumas giliai atspindėtas.
,,Dėdės Tomo trobelė" atspindys bene visų įmanomų asmenybių tipų/požiūrių į idėjinę ir praktinę vergovės situaciją.
Skaitau paskutiniu metu vis daugiau klasikinės literatūros kūrinių. Skaitau ir stebiuosi.... ,,Ką veikė mano literatūros mokytojai vidurinėje mokykloje ir gimnazijoje?''. Juk tai privalomojo skaitymo kūriniai viduriniam išsilavinimui įgyti ir brandos atestatui gauti, o nei vieno nereikėjo skaityti.... (Pagal Lietuvos moksleivių švietimo planus ,,Dėdės Tomo trobelė'' yra skaitinys 5-8 klasei!) Iš kur galime turėti apsišvietusią visuomenę, jei nesirūpinama tos visuomenės švietimu?
Oi kiek visokių minčių ir jausmų sukėlė man ,,Dėdės Tomo trobelė".... Džiaugiuosi, kad pagaliau perskaičiau :)
Aprašyta daug skaudžių dalykų. Per visą knygą eina keleto žmonių istorijos. Tiek baltųjų, tiek juodųjų. Tiek žmogiškos tiesos aprašyta... O kas įdomiausia, tai kaip vienas iš veikėjų paaiškino vergovės esmę yra tinkama ir daug ankstesniems ir dabarties laikams. Jungas tas pats, tik išraiška kita. Kažkur net esu mačiusi užrašą ,,Didžiausia šių laikų iliuzija yra laisvė''. Perskaičius ,,Dėdės Tomo trobelę" ne tik tikiu, bet ir suprantu šį pasakymą.
Knyga parašyta labai švelniu stiliumi. Skaityti lengva, skaitymas tiesiog atrodo plaukia ir skyrius po skyriaus juda greitomis. Šlykštybės neaprašytos, autorė sąmoningai jas praleido. Visgi situacijos tragiškumas giliai atspindėtas.
,,Dėdės Tomo trobelė" atspindys bene visų įmanomų asmenybių tipų/požiūrių į idėjinę ir praktinę vergovės situaciją.
Skaitau paskutiniu metu vis daugiau klasikinės literatūros kūrinių. Skaitau ir stebiuosi.... ,,Ką veikė mano literatūros mokytojai vidurinėje mokykloje ir gimnazijoje?''. Juk tai privalomojo skaitymo kūriniai viduriniam išsilavinimui įgyti ir brandos atestatui gauti, o nei vieno nereikėjo skaityti.... (Pagal Lietuvos moksleivių švietimo planus ,,Dėdės Tomo trobelė'' yra skaitinys 5-8 klasei!) Iš kur galime turėti apsišvietusią visuomenę, jei nesirūpinama tos visuomenės švietimu?
Oi kiek visokių minčių ir jausmų sukėlė man ,,Dėdės Tomo trobelė".... Džiaugiuosi, kad pagaliau perskaičiau :)
Malonaus skaitymo! :)
Emilija