,,Faraonų kapo paslaptis''

,,Faraonų kapo paslaptis''


Agata Kristi


1991 m.
93 psl.
ISBN 5-89942-381-1

Knygos pavadinimas pasiskolintas. Leidinį sudaro trys detektyvinės istorijos (arba kaip leidėjai įvardija: nuotykių apsakymai), o knyga tiesiog ,,pakrikštyta" pirmosios pavadinimu.

,,Faraonų kapo paslaptis" pristato Erkiulio Puaro detektyvinius gebėjimus Egipto kasinėjimuose. Kaip knygos prieskyroje apie autorę parašyta, tai A. Kristi nemažai keliavo po Egiptą su savo vyru archeologu, tad jos istorijos dažnai paremtos ne tik jos pačios, bet ir jos vyro patirtimi ir žiniomis. Ši istorija aprašo ir atskleidžia populiariai minimo kapo atidengimo istoriją, kuomet netikėtai (nuo prakeiksmo) mirė visi dirbę su kapu. Čia kalbama apie kitą kapą, kitus žmones, tačiau istorijos pagrindas tikrovėje vykusi sensacija.

,,Karališkojo rubino pagrobimas" antroji istorija knygoje kurią narplioja seklys Erkiulis Puaro. Be sumaniai susukto detektyvo, šis apsakymas dar suteikia pažintinę galimybę į tikrąsias angliškas Kalėdas.

,,Šokėjos karoliai" trečioji istorija, kurioje detektyvines mįsles narplioja mis Marpl. Ši istorija savo turiniu jautri, tačiau kaip detektyvinė nesužavinti. Mis Marpl nevaidina esminės rolės. Atrodo, kad ir be jos dalyvavimo policija vis tiek būtų ištyrusi nusikaltimą. Ši istorija ne tokia detali kaip Erkiulio Puaro tyrimai, gal dėl to atrodo, jog mis Marpl vaidmuo ne toks svarbu. Kaip ten bebūtų, ši istorija ne tokia įtraukianti kaip pirmosios dvi.

Visos trys istorijos skaitosi lengvai ir greitai. Pora valandų ir net neskubant knygelė ,,svalgyta''. Esu detektyvinių istorijų mėgėja, tai gal iš dalies ir dėl to knyga greit susiėjo :)

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Kilimandžaro sniegynai''

,,Kilimandžaro sniegynai''


Ernestas Hemigvėjus


1966 m. (originalus leidimas 1961 m.)
398 psl.
ISBN (neregistruota)

Kažkada buvo laikai Lietuvoje kaip knygas pirkdavo ne dėl reklamos, o dėl to, kad buvo galima gauti. Pirkdavo tai ką galėjo gauti. Mano močiutė dievino rašytą žodį, tad net ir tais sunkiais knygoms laikais surinko didžiulę biblioteką. Vis planavau planavau, kad reikia pradėti skaityti močiutės biblioteką ir vis neprisiruošdavau, nes kas nors kokią naują knygą pasiūlydavo. Ir štai prisiėjo metas su E. Hemigvėjaus ,,Kilimandžaro sniegynais“ praverti močiutės biblioteką.

Myliu žiemą, myliu sniegą, maniau ,,Kilimandžaro sniegynai“ bus puiki žiemiška istorija. Juk Kilimandžaras... sniegynai.... atrodo bus sniegiškų nuotykių valandos. Sniego nebuvo. Nuotykių nebuvo. Buvo 22-i atskiros istorijos. 

Tai pirmoji E. Hemingvėjaus knyga, kuri pakliuvo į mano rankas. Atvirai pasakius nusivyliau. Tiek plačiai išgirtas rašytojas, tačiau nei pačios istorijos, nei rašymo stilius nepasižymi išskirtinumu. Kelios istorijos tiesiog trumpi dialogai net neatskleidžiant pokalbio temos. Kitos kiek platesnės pristatančios eiliniam žmogui nepažįstamas ar sunkiai suvokiamas temas: karo veteranų jausena, ispaniškos koridos subtilybės ir kt.

Negaliu sakyti, kad skaityti šią knygą buvo nemalonu, bet negaliu sakyti, kad buvo malonu. Kai kas tokiais atvejais sako, jog šis minties konfliktas rodo knygos (aptariamu atveju) gerumą – skaitytojas ne vertina knygą, o susimąsto jos paskatintas. 

,,Kilimandžaro sniegynai“ tikrai nėra lengvo skaitymo knyga. Apskritai rekomenduočiau kiekvieną šios knygos istoriją skaityti atskirą vakarą. Vienu metu skaityti kelias istorijas labai sunku. Kiekviena iš jų sukelia stiprius sūkurius viduje ir gan sudėtinga greit įsijausti į naują istorija, kuri visiškai kitokia savo nuotaika ir sukeliamais sūkuriais.

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Bloga karma''

,,Bloga karma''


David Safier


2011 m.(originalus leidimas 2007 m.)
248 psl.
ISBN 978-9955-38-730-5

Ar tikite karma ar netikite yra nesvarbu, jei toleruojate bent pilką humoro jausmą. Juokai aštroki, tačiau dar neverčia raudonuoti. Kai skaičiau knygą, bent keletą kartų balsu susijuokiau, nors skaičiau būdama viena!

Karmos koncepciją žinome visi: kaip elgiamės šiame gyvenime, atitinkamai gauname geresnes ar prastesnes sąlygas vėliau. Karmai veikti reikia mirties, atitinkamai ir knyga prasideda mirtimi, tragikomediška mirtimi. Ir mirties čia daug. Juk tik per mirtį veikia karma...

Knygos pagrindinė veikėja, o tiksliau, karmos vergė, yra sėkmingos žurnalistės siela, kuri netikėtai palikusi šį pasaulį pereina į savo nusipelnytą sekantį gyvenimą. Įspūdinga kaip lengvai bet pakankamai išsamiai autorius aprašo kiekvieno karmos perėjimo pasaulius; kaip plėtoja žurnalistės sielos virsmą. Ir visa tai pateikta kandaus humoro stiliumi.

Puikus vasariškas skaitalas!

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Gyvybės ir sveikatos dėsniai''

,,Gyvybės ir sveikatos dėsniai''


Maja Gogulan



2011 m. (originalus leidimas rusų kalba 1994 m.)
384 psl.
ISBN 978-9955-678-71-7

Buvau atostogauti ir netikėtai prie saulės kaitros ir jūros vėsumos perskaičiau šią knygą... Man ji pakeitė gyvenimą, bet pradėkim nuo pradžių :)

Viršelis sako ,,Organizamas pats pasveiks, jei laikysimės Gamtos dėsnių" - knyga būtent apie tai, kad žmogus yra gamtos dalis ir norėdami būti sveiki ir žvalūs turėtume klausyti gamtos.

Autorė detaliai aprašo vitaminus...mineralus...nusakydama kodėl jie mums reikalingi ir kokiame maiste galime juos rasti. Autorė turi stiprų požiūrį į kūno harmoniją (kalbėdama tiek apie fizinį kūną, tiek apie dvasinę ramybę). Knygos turinys kyla iš japonų profesoriaus Katsudzo Niši (Katsuzō Nishi) 1992 m. suformuotų gyvenimo taisyklių. Kaip ir įprasta rytų filosofijai, Katsudzo Niši sveikos gyvensenos taisyklės apima ir kūną ir sielą. Visgi šios harmonijos skeptikai gali mintyse praleisti ,,dvasiškuosius'' momentus ir pasilikti ties mitybos informacija.

Iš mamų, tetų ar močiučių, o kartais jau ir daktarų, galime išgirsti, kad vienoks ar kitoks maistas nedera su kitu. ,,Gyvybės ir sveikatos dėsniai" detaliai aprašo derinamus elementus ir galimus/vengtinus derinius (man asmeniškai tai pati vertingiausia knygos dalis!), aprašo virškinimo ciklą ir pateikia pagrįstas rekomendacijas. Knygoje kalbama apie tai kaip vartoti vandenį, kaip prižiūrėti odą.... Svarbu paminėti, kad visa informacija apie maisto produktus ir didžioji dalis informacijos apie fizinį kūną yra paremtą vakarietišku mokslu. Autorė aiškiai atskiria vakarietišką ir rytietišką tradicijas.

Iš šen ar ten prisigaudžiusi sveikos gyvensenos patarimų buvau pradėjusi tvarkytis savo maisto racioną. Šioje knygoje pateiktos mitybos rekomendacijos padėjo sudėlioti viską į vietas. Geriausia tai, kad nėra brukami tam tikri maisto produktai ar mitybos planas (siūloma keletas receptų nemėgstantiems kurti maisto patiems). Pateikiama kokie produktai kokių medžiagų (vitaminų, mineralų, ląstelienos ir t.t.) turi, virškinimo ciklas - iš viso to, pačiam galima susidaryti mitybos planą iš mėgstamų produktų. (Svarstantiems apie lieknėjimo galimybę pasiremiant šia knyga, tai viskas priklauso nuo susiformuotų maisto derinių, pvz.: jei pasirinksite daugiau vaisių, tai svoris ko gero nekis arba kis nedaug, o jei pasirinksite daržoves, tuomet tikrai pagelbės ir pan.)

Skaičiau knygą du kartus ir skaitysiu dar. Šimtu procentų laikytis taisyklių tikrai dar nepavyko ir tikrai nepavyks, pernelyg mėgstu keptus šonkauliukus ir penne rigate makaronus :) Pati autorė kalba apie tai, kad šiuolaikiniam suaugusiam žmogui pilnai laikytis šių taisyklių gali būti itin sunku. Vėl gi.... kaip ir daugelis dalykų gyvenime priklauso nuo motyvacijos kiekio :) Bet ir tai kiek pavyko, žymiai pagerino savijautą ir parodė, kad įmanomas ,,sveikas-greitas'' maistas!

Knyga parašyta dalykišku, konkrečiu stiliumi, tačiau lengvai skaitosi ir momentais tikrai stipriai įtraukia: pateikia įvairias įdomybes, pvz.: žmonės mėgsta skirstytis į Vyturius ir Pelėdas, knyga biochemijos pagrindu paaiškina kodėl egzistuoja Vyturiai/Pelėdos! :)

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Alchemikas''

,,Alchemikas''


Paulo Coelho


2010 m. (originalus leidimas 1988 m.)
187 psl.
ISBN 9785415018482

Daug kas kalba apie šią knygą kokia ji ypatinga ir aš pagaliau pasidaviau, nusprendžiau, kad perskaitysiu. Turėjo draugė, kažkaip nepaėmiau...užmačiau bibliotekoje, bet nepaėmiau: - pamaniau kad gal kitą kartą. Ir taip keletą kartų nutiko (tarsi knyga pati būtų manęs ieškojusi, bet vis neradusi), kad paskui jau pradėjau galvoti, kad ko gero aš jos taip ir neperskaitysiu. O dar tai, kad Paulo Coelho vardas jau skamba kaip ,,popsinis‘‘, ir tokie dalykai paprastai man didelio ūpo nesukelia, tai taip ir neskubėjau griebtis šios knygos. Bet štai atėjo atostogos ir mano atostogų kaimynai turėjo skaityklę su ,,Alchemiku“. Pamaniau, kad jei ji jau net į atostogas atsekė mane, tai reikia perskaityti pagaliau J ir tai buvo jai laikas. Tai ką radau, buvo kaip tik tai ko reikėjo. Čia kaip gyvas knygos vertės įrodymas (apie tai kiek vėliau, bet ne iki galo, juk neskaičiusiems negaliu iškloti kas ir kaip....)

Pradėkim nuo to, kad knyga labai labai nuobodi. Žiauriai nuobodi. Ko gero antra pagal nuobodumą kokią esu skaičiusi....Visgi taip stipriai nuobodi pasirodė dėl to ko tikėjausi ir neradau. Kaip sakoma, gi nusivilimas gresia tik tiems, kurie turi išansktinius lūkesčius. Deja, aš turėjau.... Knyga pavadinta ,,Alchemikas‘‘ iškarto skatina mintis apie lobius, keliautojus su ugnies fakeliais olose, lobius: - viduramžių nuotykius taip sakant, o čia tuo net nekvepia. 

Peržengus nusivylimo slenkstį ateina knygos malonumas. Tai įvyksta ties 60-70 proc. knygos (mano naudotoje skaityklėje knyga skaičuojasi ne puslapiais, o procentais, tai deja įvardyti puslapio ties kuriuo įvyko nušvitimas negaliu), kada plačiausiai išvystoma likimo ženklų (kas angliškame knygos vertime vadiname ,,omen”) reikšmė ir prasmė. Tada pažvelgus į savo gyvenimą ir supratau, kad tai jog tą knygą skaitau tuo ir ne kitu momentu savo gyvenime yra ,,omen”.

Ir dar kai kas dėl pavadinimo.... ,,Alchemikas“? yra ten toks veikėjas, bet nei jis, nei pati alchemija knygai neturi tiesioginės reikšmės, tik šiek viek simbolinę iliustracinę funkciją. Kodėl taip pavadino knygą turiu įtarimą, bet jis labai menkai pagrįstas. Kitų (atitinkamai ir paties autoriaus) pasisakymų neskaičiau: - mėgstu knygas atrasti pati. Šis atradimas prasmingai nuviliantis.

Įsiskaičius ties tais 60-70 proc. knygos pradeda atrodyti, kad tai dar viena ,,smegenų plovimo’’ knyga. Ji tikrai to turi (ypač kai tikėjimas likimo ženklais padeda žmogui susikalbėti su dykuma, vėju ir saule) parašymo stiliumi ir akcentais ties vertybėmis. Visgi nenorintiems ,,prarasti’’ savo proto, vis tiek galima pasimėgauti šios knygos pamoka, kurioje mokoma fatalizmo nupieštam pasaulyje kurti savastį.

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Sisteminis mąstymas organizacijų valdyme"

,,Sisteminis mąstymas organizacijų valdyme"

Aelita Skaržauskienė



2010 m.
164 psl.
ISBN 978-9955-19-196-4

Pradėkime gal tuo, dėl ko pasidžiaugti galima - paveikslėlių daug :) Mokslines knygas ir straipsnius skaityti kartais būna sausoka nes ,,taupo vietą" arba ,,ir taip aišku", o gal net ,,kam to reikia" ir neįdeda net vieno paveikslėlio. O čia tai jau tikrai nepagailėta. Taip pridėta, kad net tokių kokių nebuvo būtina įdėta :) Mano informacijos imlumui kuo daugiau vaizdinės informacijos, tuo geriau, tai valio!

Surinkta daug įdomios informacijos, bet jausmas tarsi gan padrikai sumesta. Tas tą sakė, o tas tą sakė, tas taip padarė, o va tas šitai... na ir kas iš to? O tas, kad skaitytojas šią tiriamųjų darbų santrauką turi analizuoti pats.

Į pabaigą pateiktas gan įdomus ,,Intelekto kompetencijų/lyderystės rezultatų sąveikos modelis". Ženklu ,,/'' paprastai žymima sinonimiškumas, čia, visgi jį reikia keisti į ,,ir". Sąveika tokia, kad visi vienas kitą veikia :) tai čia nelabai įdomu, bet įdomu trijų intelekto kompetencijų tipų išskleidimas.

Skaityti be užrašinės ir pieštuko gali būti sudėtinga, bet stipriai susikaupus galima rasti įdomių dalykų. Rekomenduočiau susipažintu su šia knyga. Daugelis MRU knygų prieinamos nemokamai elektroniniu formatu, ši deja nėra viena iš jų. Jei vadovavimo veiklos yra tiesioginė Jūsų kasdienės veiklos dalis, tai gal ir verta įsigyti, bet jei domitės tik dėl asmeninio tobulėjimo, tai vien pasiskaitymui rekomenduočiau pasiskolinti.


Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Altorių šešėly"

,,Altorių šešėly"

Vincas Mykolaitis-Putinas


1983 m. (pirmas leidimas 1933 m.)
616 psl.

ISBN (neregistruota)

Romanas apimantis dalį vieno vyro gyvenimo. Sakrališkąją dalį. Pagal šios gyvenimo dalies virsmus romanas padalytas į tris dalis - „Bandymų dienos“, „Eina gyvenimas“ ir „Išsivadavimas“. Ką čia daugiau ir bepridursi....jei žmogus knygos ir neskaitė, tai vis tiek nerasime lietuvio, kuris nežinotų šios istorijos esmės.

Tai reto aspekto kūrinys - žvelgiantis į kunigo vidinį pasaulį. Romane Liudas Vasaris -  kunigas, vaizduojamas ne tik kaip bažnyčios tarnas ir dvasinis tėvas, tačiau ir kaip vyras. Kunigo celibatas ir vyro prigimtis daug kam atrodo nesuderinama, kelia nuostabą ir to pasėkoje padeda plėtotis įvairioms ne itin moralioms istorijoms apie katalikų bažnyčią. Romane ,,Altorių šešėly" autorius vaizduoja būtent šį vidaus konfliktą.

Mokyklos laikais gąsdino apimtis. Pabaigus mokyklą, kai nebebuvo prievartinio ,,nesuprasi dėl ko'' skaitymo, pakilo ūpas paskaityti lietuvišką klasiką. Labai džiaugiuosi, kad nusprendžiau skaityti šią knygą. Knyga nors ir ilga, bet skaitosi maloniai, lengvai, atveda į nepažįstamą paslaptingą aplinką - kunigo vidinį pasaulį - be šio romano, kito būdo ten patekti nėra (ar bent man neteko girdėti apie tokį) :) . Suerzino tik vienas dalykas. Trečiasis skyrius. O tiksliau jo pradžia. Dešimties metų šuolis. Nebuvau tam pasiruošusi.... Pasijaučiau nuskriausta, kad iš mano pažinimo buvo atimta dešimt įdomių Liudo Vasario gyvenimo metų.

Malonaus skaitymo :)

Emilija