,,Naglis''
Vytautas Ažušilis
2008 m.
272 psl.
ISBN 978-9955-623-09-0
Penktojoje serijos dalyje kolūkiai sukurti, [kitų] valdžia įsišaknijusi ir kaime viskas pradeda tekėti besiformuojančia sovietine vaga. Naglis gimė ir užaugo Galinių kaime. Vaikinas užaugo jau suformuotoje sovietinio kolektyvizmo aplinkoje ir augdamas mokėsi kaip čia prasisukti.
Įdomu skaityti aprašomus potyrius ir nuostatas žmogaus, kuris augo jau įsitvirtinusioje sovietinėje sistemoje. Jam buvo svetimi Lietuvos idealai, buvo sunki finansinė padėtis, sunki Lietuvos ūkio situacija apskritai ir jis ieškojo būdų kaip tame išgyventi. Neaplenkiami knygoje ir bendražmogiški jausmai: meilė, pavydas, baimė.
Aprašomuoju laikotarpiu jau veikė Sąjūdis, buvo numatoma kolūkių pabaiga ir prasidėjo reketai. Neturiu giminaičių kurie papasakotų apie kolūkius ar reketininkus, tad mano smalsumui stipriai padėjo autorius :) Knygoje gan nuosekliai aprašomos reketininkų veiklos schemos ir kita /spekuliacinė/ veikla.
Kaip įprasta V. Ažušilio knygose daug dramos ir naivių moterų. Šioje knygoje dar daugiau loginių spragų, visgi pabaiga šios dalies nutiesia kelią smalsumui skaityti sekančiąją. Perskaičius penkias serijos knygas jau susigyveni su herojais. Kaip ten bebūtų...šios dalies pabaigoje vestuves planuoja trečioji karta :)
Tik skaitant šią knygą man kilo mintis tokia. Bendrai apie autoriaus kūrybą (perskaičiusi 19 autoriaus knygų jau manau galiu daryti šiokią tokią išvadą :) ). V. Ažušilio personažai nėra ryškūs, jie nėra individualiai unikalūs ar ypatingi - perskaitęs įvykį, dialogą ar aprašymą atspėti apie kurį veikėją tai parašyta beveik neįmanoma, išduotų tik kontekstas, tačiau pirmą kartą tai nėra blogai. Tai nėra nei blogai, nei gerai. Manyčiau tai įspūdingas autoriaus unikalumas - per tipiškus veikėjus autorius atskleidžia netipiškas situacijas. Jei veikėjai išsamiai aprašyti, sukurti jų charakteriai ne aprašant o per veiksmus ir scenas, tai tokia knyga labiau orientuota į veikėją, o V. Ažušilis imdamas tipiškus veikėjus (vienas nuo kito neatsiskiriančius, išskyrus skirtumą tarp skirtingų lyčių veikėjų), kurių charakteriams negaištama nei puslapių, nei juo labiau skaitytojo dėmesio, gali skirti daugiau akcentų situacijai ir socialiniam kontekstui (atitinkamu laikotarpi) perteikti.
Perskaičius devynioliktą autoriaus knygą, konkretaus autoriaus braižas tikrai jau gali pradėti įkyrėti :) Ir buvo momentų, kai puslapius jau greitomis permečiau. Tačiau iki šiol nei viena V. Ažušilio knyga manęs dar nenuvylė. Kad ir turėdamas ryškų savo kūrybos braižą, autorius vis dar sugeba nustebinti - tai tikras rašytojas!
Malonaus skaitymo :)
Emilija