,,Mokslas, technologija ir moderni visuomenė''

,,Mokslas, technologija ir moderni visuomenė''
Autorių kolektyvas (ats. red. Leonardas Rinkevičius)



2009 m.
160 psl.

ISBN 978-9955-25-748-6

Knygos antrasis titulinis lapas sako, kad tai mokomoji knyga. Kiekvieno skyrelio pabaigoje yra kontroliniai klausimai, visgi tekstai šioje knygoje nėra susiję su konkrečių įgūdžių lavinimu, todėl ar tai mokomoji knyga nežinau, bet, kad šviečiamoji tai tikrai :) Knygą sudaro trys dalys: svarbiausi išradimai, universiteto raida ir vaidmuo, mokslo reikšmė visuomenėje.

Pirmoje dalyje pristatomi penki didžiausią poveikį visuomenei padarę išradimai: vandens malūnas, mechaninis laikrodis, akiniai, spausdinimo mašina, patranka. Nuosekliai ir aiškiai išdėstoma chronologinė informacija apie išradimų eigą, apibūdinamas socialinis poveikis iki šių laikų.

Antroje dalyje pristatomas universitetas. Aprašoma kaip universitetas atsirado, kaip keitėsi studijų formos ir suteikiami laipsniai. Puikiai susisteminta medžiaga norintiems suprasti kaip susiformavo šiuolaikinis universitetas.

Trečioje dalyje pristatomas mokslo vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje. Pateikiama informacija apie įvairių tarptautinių susivienijimų indėlis į mokslą ir švietimą, mokslinės veiklos finansavimo formos.

Knyga parašyta gan paprasta kalba. Dėl to, kad dalis tekstų paimta iš disertacijų, juose yra likusių nesutvarkytų momentų ties terminais (knyga išleista 2009 m., o tekstuose minima kad dar bus 2008-aisiais ir pan.). Visgi neatsižvelgiant į šiuos korektūrinius dalykus knyga yra vertinga kaip bendrojo švietimo priemonė, nes ji maža apimtimi ir konkrečiais tekstais nenuvargina skaitytojo ir padeda suprasti, kodėl šiuolaikinė švietimo sistema yra tokia kokia yra ir kuo svarbus mokslas kasdieniam žmonių gyvenimui.

Netęsiantiems studijų magistrantūroje ir doktorantūroje, o anksčiau pereinantiems iš akademinės ir praktinę veiklą, gauti tokių žinių, kurios yra susistemintos šioje knygoje, yra sunku. Dėl šios priežasties ši knygelė yra puikus leidinys bendrai savišvietai.

Man ją skaityti buvo labai įdomu, manau bus įdomu ir Jums :)

Malonaus skaitymo :)

Emilija

,,Roneta 2''

,,Roneta 2''
Vytautas Ažušilis






2013 m.
352 psl.

ISBN 978-9955-488-69-9

Knygos anotacija skelbia: ,,Ši knyga - prieš dvidešimt metų išleisto populiaraus romano ,,Roneta'' tęsinys. Joje autorius vaizduoja, kaip Žemės gyventojai bandė atgaivinti išmirusią planetą ir jiems tai pavyko. Tuo metu Žemę sukrečia baisus kataklizmas. Praskriejančio meteroido sukeltas uraganas sunaikina Žemės civilizaciją. Dabar Ronetos gyventojais tapę žemiečiai ryžtasi atgaivinti Žemę.''.

Antroji Ronetos dalis yra tęsinys visomis prasmėmis - mokslinė fantastika gerokai plačiau įsikerojusi. Sumoje veiksmas išsitęsia (Žemės laiku, mat Ronetoje laikas eina greičiau) bene per šimtmetį. Visgi su tokia tąsa sunku susekti ar tikrai viskas vietoje - vienų žmonių amžių sumuojant atrodo turi būti vienas laikotarpis, o tekste minimi kitokie terminai. Bet gerai tas, kad ten tiek daug detalių, tiek susijusių istorijų, kad bandant išraizgyti tą kamuolį viskas tik dar labiau susipina ir telieka mėgautis įspūdinga nuotykių istorija :)

Veikėjai yra tipiški V. Ažušilio personažai: vyrai arba vyriški didvyrio siela, arba menkystos niekšeliai, o moterys arba pasileidę, arba geruolės. Kaip įprasta, autoriaus kūriniuose, pilna dramatiškų įvykių.

Šioje knygoje išlieka dar vienas skaitytojų pamėgtas autoriaus bruožas - užbaigiamos visos istorijos. Nepaliekami veikėjų gyvenimų palaidi galai, nepaliekama skaitytojui pačiam susigalvoti kas ten nutiko, o autorius pristato ,,kaip buvo iš tikrųjų''.

Visgi vienas nepatogumas skaitytojui yra palikęs... Istorijos eigoje dingsta vienas iš kosminių laivų. Jei jis dingtų visatoje tai nieko tokio, na juk ne visos ekspedicijos pasibaigia sėkmingai :) visgi šis laivas tiesiog dingo. Iš žemės išvyko ir daugiau tekste neminimas nei kaip atvykęs, nei kaip dingęs. Šio įvykio nepastebėti neįmanoma, net ir per sudėtingą intriguojančią istoriją. 

Knygos istorija baigiasi Žemės gelbėjimu. Šioje knygoje pats procesas dar nėra aprašomas. Jis paliktas trečiajai knygai (jei tokia bus). Turint omenyje kiek stipriai mokslinė fantastika pažengė į priekį antrojoje dalyje, trečioji jau būtų ko gero per sudėtinga maloniam vakarui. Romano pabaiga duoda toną Žemės gelbėjimui pasitelkiant keliones laiku ir išvengiant ,,tėvo-sūnaus'' paradokso.

Istorija tikrai intriguojanti, įtraukianti - buvo puslapių, kad net verčiau tik perbėgdama akimis, kad tik greičiau sužinočiau kas toliau. Tai man tik penktoji tokio gilaus įtraukimo knyga. Labai džiaugiuosi ją perskaičiusi :) 

Malonaus skaitymo :)

Emilija

,,Sprendimų priėmimo metodai viešajam valdymui"

,,Sprendimų priėmimo metodai viešajam valdymui"

Birutė Mikulskienė


2011 m.
268 psl.
ISBN 978-609-95202-3-0

VADOVĖLIS. Nepaprastai reikalingas, deja būtent šis vadovėlis, poreikiui būtent šioje srityje, dar taško nepadeda. Susisteminta daug teorinės informacijos, bet ką su ja veikti ir neparodyta. Gerai, kad visai nėra pavyzdžių medžiagai įsisavinti, nėra tikslu, bet kad tie pavyzdžiai ne iš viešojo valdymo srities....Kepnerio-Tregoe analizė perteikta per automobilio pirkimą, o Hierarchinės analizės metodas per mokslininko karjerą ir čia tik pati pradžia šio pavyzdžio nepagalbos bandant suvokti Hierarchinės analizės metodą... Srautų sprendimo modelyje ,,Politikų ir kitų dalyvių srautą" vadina veikla. Čia galima vardyti ir vardyti....

Iš keturių išskirtų tikslinių grupių kurioms vadovėlis tariamai skirtas, jis tinka tik studentams, nes jie turės dėstytoją, kuris papildoma medžiaga išaiškins šios medžiagos praktinį taikymą, bet tarnautojai ir kiti valstybės politikos formavime dalyvaujantys asmenys...na, sakykim, jei jiems prireikė šio vadovėlio, jiems tikrai reikės ir pagalbos suprasti ką daryti su šiomis visomis teorijomis. Paskutinė grupė, kuriai skirtas vadovėlis yra verslininkai norintys suprasti viešųjų sprendimų priėmimo procesus. Vadovėlis pristato įvairius galimus variantus, tad verslo atstovai daugiau supras perskaitę institucijos, kuria domisi, nuostatus nei šia knygą.

Ar yra ko nors gero šioje knygoje? Yra.  Jau vien tai, kad pagaliau Lietuvos mokslininkas apsiėmė sudaryti tokį leidinį yra puiku, nes iki šios knygos buvo vien verstiniai vadovėliai ar šen bei ten pasitaikantys skyreliai. Pateikta sprendimo metodo ir sprendimo metodologijos atskirtis, nors ir ne iki galo aiški, visgi yra. Pristatyta daug metodų, kurie taikytini viešojo valdymo sprendimuose.

Pirkau knygą, nes tikėjausi įgysianti išsamesnį supratimą apie viešojo valdymo sprendimo priėmimo specifiką (atskiriant šį sprendimą nuo verslo ar trečiojo sektoriaus). Tikrai negaliu pasakyti, kad knyga yra tai ko tikėjausi. Gal bus, jei išeis pataisyta laida? Kadangi parengti naują knygą būtų lengviau nei suredaguoti šią, tai matyt tikėtis neverta :D

Jei smalsu, gal visgi yra kas vertingo, tai pavartykit knygą bibliotekoj, pirkti neverta. Knygos turinys iškelia daugiau klausimų, nei kad atsako. O juk ne va tai vadovėlis....

Malonaus (kitų knygų) skaitymo!

Emilija



P.S.  

Už šios knygos išleidimą į pasaulį mūsų savišvietai jaukti taip pat galime padėkoti jos recenzentams, kurių nuomone ši ,,mokomoji knyga" verta būti išleista kaip tikriausias vadovėlis. Vadovėlio recenzentai: dr. Vitalis Nakrošis, dr. Linas Čekanavičius, habil. dr. Adolfas Kaziliūnas. ,,Ačiū"!

Kūrinio sukūrimą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas bei Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. MOK-29/2010). ,,Ačiū'', kad sėkmingai iššvaistėte mokesčių mokėtojų pinigus. 

Leidykla ,,MES'' šiuo atveju matyt sudalyvavo ne kaip leidykla, o kaip spaustuvė, tai ką.... už ką moka, tą ir spaudžia, taip? O atsižvelgiant į tai, kad jų kataloge internete tik kelios knygos išleistos 2011-2012 m., tai pati leidykla šiame kontekste pradeda gan įdomiai atrodyti :D

,,Silva rerum''

,,Silva rerum''



Kristina Sabaliauskaitė


2012 m. (pirmas leidimas 2008 m.)
286 psl.
ISBN 978-9955-23-493-7

Šis romanas 2009 m. pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją. Kas nesižavi J. Ivanauskaitės kūryba nemanau, kad verta čia pamesti knygą, juk tai ne jos knyga, o literatūrinio talento įvertinimas. Nors autorės kalba ir labai turtinga, tačiau tiek stilius, tiek bendra nuotaika nuo J. Ivanauskaitės kūrinių skiriasi. ,,Silva rerum" vaizdingas, XVII a. Žemaitiją ir Vilnių pristatantis romanas.

Pirmiausia, ,,Silva rerum" istorinis Lietuvos bajorijos ir Vilniaus paveikslas. Vilniečiams ar gerai pažįstantiems Vilnių tikrai bus įdomu skaityti aprašytas ir paminėtas vietoves, gatvele. Pvz.: dabartinis Žvėrynas XVII a. pasirodo buvo Vilniui užmiestis :) Autorė neaprašinėja vietovių tik tam, kad aprašyti, ji aplinką subtiliai įpina į pagrindinę istoriją.

Antriausia, pagrindinė istorija - meilės istorija. Ne kažkokių dviejų konkrečių veikėjų meilės istorija, bet kelių porų istorijos. Šios istorijos vėlgi pateikiamos istoriniame kontekste, kuomet retas galėjo pasidžiaugti romantiška meile, kuomet dažnai meilės reikėdavo ieškoti suprštuose santykiuose ar už oficialaus miegamojo durų. Mėgstantiems ar bent nesišalinantiems meilės istorijų, šis romanas suteikia galimybę pažvelgti į XVII a. lietuvių bajorų buitį.

Autorė knygos viršelyje patikslina - Silva rerum lotyniškai ,,daiktų miškas" - taip vadinta XVI-XVII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų ,,šeimos knyga", kur, be tokių reikšmingų gyenimo įvykių kaip gimimo, vestuvų ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakytos kalbos ir panegirikos.

Romano autorė menotyrininkė ir šis romanas yra dalies jos tyrimų atspindys - tai nėra visiškai išgalvota istorija, dvarai, santykiai su tarnai, išsilavinimas, Vilniaus unversitetas, to laikmečio turtingųjų ir vardindųjų bajorų buities ir kultūros skirtumai ir kt. konteksto elementai yra tikri, to laikmečio esatis atrasta metraščiuose, laiškuose ir silva rerum.

Besidomintiems Lietuvos istorija, primygtinai rekomenduočiau perskaityti :)

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Industrinės civilizacijos socialinės problemos''

,,Industrinės civilizacijos socialinės problemos''


Elton Mayo


1945 m.
176 psl.
ISBN (ant mano skaityto leidimo nepateiktas)

Tai vienas iš klasikinių vadybos ir administravimo traktatų. Mokslinė anglų kalba nuo šios knygos laikų yra gerokai pakitusi, tad skaityti nebuvo lengva. 

Knygoje detaliai pristatomas E. Mayo atliktas eksperimentas. Originaliai buvo planuota ištirti darbuotojų patogumą darbo vietoje dirbant kaip individų masei, o galiausiai buvo gauti rezultatai atskleidė aiškią darbuotojų grupių ir vadovybės santykių specifiką, kuri yra fundamentali stambaus masto industrijai.

Nors kūrinys ir mokslinis, autorius įpina ir šiek tiek humoro: įvardijo nelaimingų žmonių pasirenkamus mokslus :) Versta citata iš knygos: ,,Kai kurios disciplinos panašu, kad turi nepataisomą patrauklumą šiems nelaimingiems individams - filosofija, literatūra, sociologija, teisė, ekonomika ir - Dieve saugok mus visus - valdymas (angl. government)" :)

Autorius teigia, kad ateities administratorius turi gebėti suprasti žmogaus-socialinius faktus tokius kokie jie yra, nepaliestus jo paties emocijų ar prietarų. Jis negali turėti tokių savybių jei nuosekliai nesimoko – mokymasis turi apimti žinias ir atitinkamus techninius įgūdžius apie sisteminę operacijų tvarką ir bendradarbiavimo organizaciją. Kaip bebūtų keista, iš šių, prieš 70 metų paskelbtų, atradimų galėtų pasimokyti dar daugelis šiuolaikiniu administratorių.

Elektroninis teksto originalas pasiekiamas čia

Man buvo labai malonu skaityti šį darbą! :)


Malonaus skaitymo ir Jums :)
Emilija

,,Pjūties metas'' (VI)

Serija ,,Šeši pavasariai"




,,Pjūties metas''


Vytautas Ažušilis


2008 m.
272 psl.
ISBN 978-9955-623-08-3

Paskutinioji serijos dalis. Nesutarimai ir apgavystės tarp kaimo gyventojų tęsiasi. Šioje dalyje, kaip bebūtų keista V. Ažušilio romanuose, intrigų nepasitaiko tarp moterų - kovoja tik vyrai.

Atėjo Nepriklausomybė, kolūkiai naikinami, žemės dalybos įsibėgėja. Žemė šioje dalyje yra visų kivirčų pagrindas. Anksčiau vogę iš sovietų valdžios dabar vagia iš Sapard ir kitų paramos fondų - oficiali nepriklausomybė taip greit neateina į lietuvių širdis. Jiems valdžia kaip buvo svetima taip ir liko svetima.

Daugiau ši knyga nuo kitų V. Ažušilio knygų ar kūrinių kažkuo neišsiskiria - tai šešias knygas besitęsusio kūrinio pabaiga. Artėjant pabaigai kūrinys vis įtraukia nes artėja puslapių pabaigą, o intrigų vis daugėja. Momentais pradeda erzinti užsitęsę ginčai ir manipuliacijos dėl žemės dalybų, bet viskas nuoseklu ir perteikia ką žmonės išties turėjo patirti siekdami išgyventi ir geriau prasisukti.

Šios knygos pradžioje autoriaus padėka už pasidalinimą prisiminimais, kurie panaudoti rengiant romanų ciklą ,,Šeši pavasariai". Pasirodo neklydau, jog tai turi būti tikrų gyvenimų pagrindu. Tiek detalių sudėti ir tarp jų nepasimesti.... O ir įdomu žinoti, kad tai trupinėlis istorijos, o ne išgalvotas pasakojimas :)

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Naglis'' (V)

Serija ,,Šeši pavasariai"




,,Naglis''


Vytautas Ažušilis


2008 m.
272 psl.
ISBN 978-9955-623-09-0

Penktojoje serijos dalyje kolūkiai sukurti, [kitų] valdžia įsišaknijusi ir kaime viskas pradeda tekėti besiformuojančia sovietine vaga. Naglis gimė ir užaugo Galinių kaime. Vaikinas užaugo jau suformuotoje sovietinio kolektyvizmo aplinkoje ir augdamas mokėsi kaip čia prasisukti.

Įdomu skaityti aprašomus potyrius ir nuostatas žmogaus, kuris augo jau įsitvirtinusioje sovietinėje sistemoje. Jam buvo svetimi Lietuvos idealai, buvo sunki finansinė padėtis, sunki Lietuvos ūkio situacija apskritai ir jis ieškojo būdų kaip tame išgyventi. Neaplenkiami knygoje ir bendražmogiški jausmai: meilė, pavydas, baimė.

Aprašomuoju laikotarpiu jau veikė Sąjūdis, buvo numatoma kolūkių pabaiga ir prasidėjo reketai. Neturiu giminaičių kurie papasakotų apie kolūkius ar reketininkus, tad mano smalsumui stipriai padėjo autorius :) Knygoje gan nuosekliai aprašomos reketininkų veiklos schemos ir kita /spekuliacinė/ veikla.

Kaip įprasta V. Ažušilio knygose daug dramos ir naivių moterų. Šioje knygoje dar daugiau loginių spragų, visgi pabaiga šios dalies nutiesia kelią smalsumui skaityti sekančiąją. Perskaičius penkias serijos knygas jau susigyveni su herojais. Kaip ten bebūtų...šios dalies pabaigoje vestuves planuoja trečioji karta :)

Tik skaitant šią knygą man kilo mintis tokia. Bendrai apie autoriaus kūrybą (perskaičiusi 19 autoriaus knygų jau manau galiu daryti šiokią tokią išvadą :) ). V. Ažušilio personažai nėra ryškūs, jie nėra individualiai unikalūs ar ypatingi - perskaitęs įvykį, dialogą ar aprašymą atspėti apie kurį veikėją tai parašyta beveik neįmanoma, išduotų tik kontekstas, tačiau pirmą kartą tai nėra blogai. Tai nėra nei blogai, nei gerai. Manyčiau tai įspūdingas autoriaus unikalumas - per tipiškus veikėjus autorius atskleidžia netipiškas situacijas. Jei veikėjai išsamiai aprašyti, sukurti jų charakteriai ne aprašant o per veiksmus ir scenas, tai tokia knyga labiau orientuota į veikėją, o V. Ažušilis imdamas tipiškus veikėjus (vienas nuo kito neatsiskiriančius, išskyrus skirtumą tarp skirtingų lyčių veikėjų), kurių charakteriams negaištama nei puslapių, nei juo labiau skaitytojo dėmesio, gali skirti daugiau akcentų situacijai ir socialiniam kontekstui (atitinkamu laikotarpi) perteikti.

Perskaičius devynioliktą autoriaus knygą, konkretaus autoriaus braižas tikrai jau gali pradėti įkyrėti :) Ir buvo momentų, kai puslapius jau greitomis permečiau. Tačiau iki šiol nei viena V. Ažušilio knyga manęs dar nenuvylė. Kad ir turėdamas ryškų savo kūrybos braižą, autorius vis dar sugeba nustebinti - tai tikras rašytojas!

Malonaus skaitymo :)
Emilija