,,Tiesiog krikščionybė"
Clive Staples Lewis
2007 m. (originalas pirmą kartą išleistas 1952 m.)
254 psl.
ISBN 978-9955-29-021-6
Ar žinote knygą ,,Narnijos kronikos"? Gal matėte filmą? Pamanėte jog autorius genialus? Na, jei taip, tai verta paskaityti ir ,,Tiesiog krikščionybė''. Šias abi knygas parašė tas pats žmogus :)
,,Tiesiog krikščionybė'' - viena įspūdingiausių kada nors mano skaitytų knygų. Taškas. Stipru? Per stipru? Ne. Tikrai ne. Perskaičiusi šią knygą tikiu, kad jei visi politikai, krikščionys, musulmonai (ir visi kiti kas moka skaityti) perskaitytų šią knygą su mintimi apie santarvę, tai nebeliktų jokių karų. Autoriaus gebėjimas: perteikti mintis, išdėstyti, nemoralizuoti, paaiškinti - genialus. Tikrai ne veltui Anglijoje laikomas vienu įtakingiausių savo meto rašytojų.
Autorius knygoje kalba ne apie institucines dogmas, bet apie žmogiškąją prigimtį, žmogiškąją dorą - apie moralę, kuri bendra visiems, bet pamirštama dogmatiniuose ginčuose dėl taškelių ir kablelių.
Knyga parengta (šiek tiek redagavus) pagal Clive Staples Lewis radijo pranešimus 1942-1944 metais. Šie pranešimai buvo organizuoti kaip siekis įkvėpti, suteikti viltį, duoti prasmę kariams ir žmonėms, mat patiems, išgyvenantiems jau antrąjį pasaulinį karą, jau buvo sunku. Jo radijo pranešimai susilaukė didelio populiarumo ir buvo išleisti iš pradžių atskiromis knygomis, o po to viena knyga ,,Tiesiog krikščionybė".
Knyga nėra skirta krikščioniams ir juo labiau ne katalikams. Taip sakau todėl, kad katalikai atrodo labiau tiki bažnyčios institucinėmis dogmomis nei krikščioniškąja morale. Knyga neskirta dogmatiniam auklėjimui. Autorius net atkreipia dėmesį, kur kitatikiams mažiau aktualu (nes gilinasi į krikščionybei specifinius elementus), mat didžioji dalis knygos prasminga ir nekrikščioniams.
Knyga parašyta labai lengvai (juk buvo numatyta kariams ir eiliniams gyventojams), tad sudėtingi dalykai perteikiami taip paprastai, kaip nemaniau, kad gali būti išdėstyti krikščioniški dalykai. Tam ko gero didžiausią reikšmę turėjo tai, kad Clive Staples Lewis į krikščionybę atsivertė būdamas suaugęs žmogus. Jis studijavo šią religiją, gilinosi ir ,,tyčia'' pasirinko, todėl jis, kaip krikščionybės naujokas, dalykus priėmė po to kai suprato (o ne išmokęs mintinai), todėl sugeba paaiškinti ,,žmonių kalba''.
Autoriaus atspirties taškas yra ,,žmonių sielos yra susiję, o pats žmogus iš prigimties geras''. Tai, ką žmogus padaro ,,blogo'', jis padaro laisvą valią pasitelkęs siekiui išsiskirti iš priklausymo žmonijai. Ak, jei tik gebėčiau taip dėstyti mintis kaip Clive Staples Lewis..... Iš principo, jei tikite, kad žmogus geras, o blogi tik poelgiai, kurie atsiranda dėl aplinkos poveikio ir silpnos valios, tuomet ši knyga Jums bus tikrai įdomi ir vertinga.
Šią knygą stipriai stipriai rekomenduočiau nekrikščioniams, norintiems suprasti krikščionybę. Neteko užtikti leidinio ar straipsnio viešojoje erdvėje, kur taip paprastai ir aiškiai būtų išdėstyta kas yra krikščionybė.
Malonaus skaitymo :)
Emilija