2016 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

,,50 pilkų atspalvių"





,,Penkiasdešimt pilkų atspalvių"


E. L. Džeims





2013 m. (originalus leidimas 2011 m.)
504 psl.
ISBN 9786090108246


Romanas moterims. Šimtu procentų moterims, nes manau joks vyras nesugebėtų nulaikyti knygos rankose iš juoko arba pasiutimo dėl teksto kičiškumo. Jau ir taip romanai moterims yra dažnai minimi kaip prastumo simbolis, o čia dar ir prastas romanas tik kad su pornografija. Erotika vadinti man šios knygos scenų nesiveržia liežuvis, nes man erotika tai kažkas romantiško, aistringo, žadinančio jaudulį, o šioje knygoje čia gryniausia pornografija. O dar kai šiose scenose įpintos tam tikros mintys kylančios merginos galvos tai tik lūžti iš juoko galima :)

Vienas tikrai geras dalykas šioje knygoje tai veikėjų charakterių atskleidimas. Veikėjų charakteriai paimti tipiški, todėl autorei turėjo būti gan paprasta sukurti veikėjus, bet kame čia tas gerumas tada? O gi tame, kad veikėjų charakteriai išlaikyti nuosekliai su tam tikrais nukrypimais nuo tipinio įvaizdžio. Būtent šie nukrypimai ir sukuria veikėjų tikroviškumą. Juk grynų charakterių tipų gyvenime nėra....

Skaitydama šią knygą daug juokiausi :) tikrai daug. Juokiausi ir gerąja ir blogąja prasme.Kartais buvo juokinga nes šmaikščiai parašyta. Kartais juokiausi nes buvo absurdiškai parašyta. Manau skaitydama šią knygą juoktis progų gavau gerokai daugiau nei tiktų pagal kūrinio temą.

Visgi leidėjų rinkodaros planas veikia: nors ir manau kad knyga absurdiškai parašyta ir viena prasčiausių kokią man teko skaityti, bet nekantrauju paskaityti ir kitas šios serijos knygas :D


Malonaus skaitymo! =)
Emilija

2016 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

,,Vytautas kaip politikas"





,,Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas"



Jozefas Pficneris


1989 m. (originalas išėjo 1930 m.)
314 psl.
ISBN 5-417-02852-5



Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas vienas populiariausių ir lietuvių tautos mylimiausių valdovų šalies istorijoje. Natūralu, kad tokiu atveju įvairios lietuvių knygos, vadovėliai, straipsniai žiniasklaidoje kiek galima liaupsina.... Kiekviena tauta savo didvyrius labai jau myli, todėl istorija tampa gan vienpusiška. Norint susidaryti realistiškesnį vaizdą reikalingos kitataučių nuomonės ir pastebėjimai. Ar lengva surasti ne lietuvį tiriantį Vytauto istoriją? Tikrai ne, todėl nepaprastai džiaugiuosi radusi šią čekų kilmės vokiečių istoriko knygą.

Vytauto kaip politiko veikla išanalizuoti įvairiapusiškai ir pateikta itin nuosekliai. Tokio išsamaus istorinio veikalo (knyga ar straipsnis) apie svarbias lietuvių istorijos asmenybes man nebuvo dar tekę užtikti. Kitas knygos svarbus pliusas, kad plačiai ir išsamiai pristatant Vytauto gyvenimo ir veiklos aplinkybes jos pateiktos Europos istoriniame kontekste (kas mokykloje istorijos pamokų metu nebuvo akcentuojama, deja Lietuvos istoriją mokėmės iškirptą iš Europos ir pasaulio konteksto).

Susipažįstant su kitataučio požiūriu į Lietuvos istoryjos pasididžiavimą dažnai gali kilti ,,ginčų'' dėl svarbos įvertinimo ar nuvertinimo. Ką gi, su Vytautu susijęs Žalgirio mūšis, kurio reikšmę autorius vertino stipriai menkiau nei lietuvių istorikai (tolimesne analize autorius pagrindė savo teiginį). Na....ir viskas :) tai vienintelis dalykas, kuris lietuviui gali užkliūti. Lenkų-lietuvių klausimas tuo laikmečiu atvaizduotas Lenkiją pristatant kiek neigiamiau nei įprasta. Autorius pabrėžtinai pažymi, kad rusų kalbos vartojimas oficialiuose raštuose nenurodo lietuvių rusėjimo krypties, autorius pažymi, kad buvo susirašinėjimą keturiomis kalbomis - kiekviena vartojama priklausomai nuo to kam rašoma. Šie ir daug kitų įdomių dalykų pateikiama knygoje. Trumpai vertinant, autorius Vytauto laikus atvaizduoja gan artimai tam kaip lietuviai vaizduoja šį Lietuvos istorijos laikmetį: išskyrus Žalgirio mūšio vertinimą, visa kitą ką Jozefas Pficneris pristato apie Vytautą yra netgi įspūdingiau, garbingiau ir svarbiau Lietuvos ir Europos istorijoje, nei kad nusako lietuviški istorijos vadovėliai mokyklose ir istoriniai leidiniai.

Puiki knyga XIV-XV a. sandūros rytų Europos politinio konteksto atvaizdavimui. Imdama knygą nusiteikinėjau rimtai, sunkiai ir sudėtingai (nes tokios paprastai būna lietuvių mokslinės knygos), bet knyga tiesiog pritrenkė: nesitikėjau tokios įtraukiančios, išsamios ir maloniam skaitymui parengtos.

Esu sužavėta ir būtinai rekomenduoju perskaityti. Politinės intrigos, Lietuvos ir rytų Europos istorija, Vytauto įspūdinga asmenybė, atsipalaidavimui...tiesiog puiki knyga!  


Malonaus skaitymo! =)
Emilija



2016 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienis

,,Kaip tapti turtingu"


,,Kaip tapti turtingu"


Donaldas Trampas


(originalus leidimas 2004 m.)



Ką tik baigiau šią knygą. Vis dar esu apstulbusi. Bet pradėkim nuo pradžių ir iš eilės.

Verslo pasauliu domėtis manęs nesuskatino. Po visų prezidentinių įvykių JAV rinkimuose šiemet D. Trampo vardas labiau už akių kliūna ir pastebėjau kad su pluoštu audio knygų į mano rankas pakliuvusi ir ši. Ką gi....galvojau būtų įdomu kiek pažvelgti į šio žmogaus vidų. Tad šiandien ir pažvelgiau :)

Skaitant šią knygą būtini du skaitymo filtrai: (a) knyga yra viešuma todėl tam tikri asmenybės ypatumai itin nušlifuoti ir (b) subjektyvios D. Trampo emocijos ir objektyvi informacija. Norint taikyti abu šiuos filtrus būtina būti susipažinus nors su trupučiu informacijos iš žiniasklaidos ir viešųjų D. Trampo kalbų. Kitu atveju ši knyga gali užburti ir sumaišyti auksą su pelais.

Knygoje gausu ir aukso (naudingų patarimų) ir pelų (įvaizdžio valdymo pareiškimų). Užsimerkus prieš pelus, auksas yra tikras auksas. Tai tarsi santrauka daugelio knygų organizacinės veiklos tema. Šia knygos dalimi esu tiesiog sužvėta!

Stipriai rekomenduoju šią knygą perskaityti. Tik būtinai būtinai naudojant mano minėtuosius skaitymo filtrus.


Malonaus skaitymo! =)
Emilija

,,Matijas Šandoras"



,,Matijas Šandoras"

 
Žiulis Vernas

(originalus kūrinys išleistas 1885 m.)



Žiulis Vernas parašė jausmingą romaną moterims mėgstančioms keliauti! :) Taip vienu sakiniu apibūdinčiau šį autoriaus kūrinį.

,,Matijas Šandoras" į mano rankas pateko audio formatu. Paskutiniu metu mane šis formatas labai džiugina nes galiu skaityti knygas net tvarkydama namus ar gamindama valgį :) 

Įrašas prasideda Ž.Verno ir A.Diuma laiškais vienas kitam apie tai kad šią knygą Ž.Vernas parašė įkvėptas A.Diuma knygos ,,Grafas Montekristas". Akimirką nusiminiau, nes (a) ko gero bus liūdnoka ,,kopija" ir (b) apie grafą Montekristą skaičiau tik vaikišką versiją ir filmą žiūrėjau o pilnos knygos dar neskaičiau. Visgi be reikalo nusiminiau :)

Veiksmas ir atomazgos nepaprastai nuspėjami. Ypač dėl to kad tai istorijos apid grafą Montekristą analogas. Tačiau Žiulis Vernas nenuvilia. Ši knyga, tai nuostabi kelionė po Viduržemio jūros pakrantes aplankant įvairiausias šalis ir kultūras. Jaučiuosi tarsi pati apkeliavusi tuos kraštus!

Žiulis Vernas garsėja kaip fantastikos autorius. Visgi kol kas man vis pakliūna jo knygos su minimaliu fantastikos kiekiu. Šioje knygoje ji apsistoja įspūdingo galingumo ginklais kolonijai ginti ir elektra varomais laivais.

,,Matijas Šandoras" lengvo skaitymo ir malonių įspūdžių knyga. Rekomenduočiau tingioms atostogoms :) arba tingiam savaitgaliui (tik tokiu atveju reiktų nuo ryto iki vakaro nesiskirti su knyga :) ).


Malonaus skaitymo! =)
Emilija

2016 m. lapkričio 14 d., pirmadienis

,,Trojos karas"





,,Trojos Karas“


Gustavas Švabas




1961 m. (originalus leidimas greičiausiai 1981 m., senesnio leidimo internete atkasti nepavyko)
220 psl.
ISBN nesuteiktas



Trojos karo istorija nedaugeliui žinoma. Pavadinimas žinomas. Trojos arklys žinomas. Achilo kulnas žinomas. Viskas. Tai viena iš tų knygų apie kurias sakoma kad visi žino bet niekas neskaito. Gal ir ne veltui.

Esu pradėjusi skaityti ,,Odisėją“. Tikrą pilną istoriją o ne kurią iš adaptacijų. Nejuokas ta knyga.... niolika puslapių vien laivynui aprašyti skirta. Aprašyti ko gero buvo lengviau nei perskaityti ir nepamesti minties apie ką kalba eina. Po šios patirties (,,Odisėja“ vis dar laukia kada aš ją baigsiu....kažkada tikrai baigsiu :) ) Trojos karui pasirinkau adaptaciją. O dėl nervų ramybės jei kartais būtų nukirpta tik per pusė nuobodieji pasakojimai, tai paėmiau versiją skirtą vaikams :) Gerai padariau, o tai ir ši spėjo panuobodinti kartais.

Kompaktiška istorija beveik tiek kiek gali būti. Atvaizduota ir karas ir žmonių jausmai. Daug daug dėmesio skirta Olimpo dievams. Dievų dalyvavimas tame kare atrodo toks juokingas (atsižvelgiant į tai kad čia neva istorinė knyga). Kaži ar ateistams šiuolaikinių religijų vaizdavimas gyvenimo dalimi tiek pat juokingas kiek man Olimpo dievų dalyvavimas Trojos kare.....

Karas atvaizduotas žiauriai. Tiek žiauriai, kad paskui net suki greičiau puslapius kad nesigilintum į tai.

Knyga ,,Trojos karas‘‘ yra kaip ir istorinė. Žiūrint į ją kaip į istorinį dokumentą ir lyginant su nesenos istorijos atvaizdavimu, ši knyga yra fantastiškas dokumentas objektyvumo prasme. Yra atsiradęs net posakis kad ,,istoriją rašo nugalėtojai“. Trojos istorijoje aprašyta teisingas ir neteisingas elgesys abiejų pusių. Kvaili pasipūtimai, emocijų vedamo elgesio pasekmės, principingumas.... Abi pusės dalyvavo kare – visiškai teisių nėra.

Perskaičius šią knygą gundausi skaityti pilną originalią istoriją. Tik vis sulaiko karo žiaurumai ir perdėm išplėsti kai kurie aprašymai būdingi to laikmečio kūriniams. Istorijos faktams fiksuoti reikia, bet skaityti juos tai smagumo mažai :) na, aš dar pagalvosiu apie tai.... :)


Malonaus skaitymo! =)
Emilija

2016 m. lapkričio 13 d., sekmadienis

,,Idijotas"



,,Idijotas''



Fiodoras Dostojevskis



Pvz.: 2009 m. (originalas leistas 1868 m.), 680 psl., ISBN 9789986092476

arba 
Audio knyga  (Nemokama legali garsinė knyga anglų kalba pasiekiama čia I-II dalis ir III-IV dalis.)


Tiesą sakant nesuprantu kodėl ši knyga buvo parašyta. Idijotiškumu knygoje įvardijamas bet koks elgesys kuris yra geraširdiškas. Čia taip norėta atvaizduoti to laikmečio rusų aukštuomenę? Kad visi garbingieji beširdžiai? Tada pavyko. Daugiau toje knygoje prasmingo sunku rasti.

Skaitosi knyga sunkiai. Na, aš klausiau audio knygą, tai didelę dalį klausiau pagreitintu tempu, nes labai nuobodžiai šliaužė. Tos dramos tuščioj vietoj.....taip sunku skaityti.

Veikėjų spalvingumas ir charakterių įvairumas meistriškas. Kiekvienas veikėjas detaliai apibūdintas ir jo asmenybės esmė nepasimeta, jo elgesys visada išlieka charakterio rėmuose. Litratūrinio profesionalumo atžvilgiu tikrai viskas puiku, na bet taip nuobodu.....

Čia buvo antroji Fiodoro Dostojevskio knyga kurią skaičiau. Pirmoji buvo ,,Baltosios naktys“. Skaitysiu ir daugiau, deja jau savu kailiu supratau, kad F. Dostojevskio knygos netinka nei pramogai nei prieš miegą..... :)


Malonaus skaitymo! :)
Emilija 


 

,,Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės"



  


,,Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės"


Helen Fielding




(originalus leidimas 2013 m.)
424 psl.
ISBN 9786090116371


Knygoje pateikiami Bridžitos Džouns 2012 ir 2013 m. dienoraščiai. Daug daug metų praėjo nuo ankstesniųjų dienoraščiu. Ši knyga visai kitokia nei ankstesnės. Bridžita kitokia. Čia ji našlė (prašau nepykti dėl turinio atskleidimo, Marko Darsio mirtis aiški nuo pirmųjų puslapių) bandanti sudėlioti gyvenimą į funkcionalias vėžias.

Kaip knyga apie susitaikymą su mylimojo praradimu, gyvenimo džiaugsmo ieškojimą, gyvenimą auginant mažus vaikus ir saugant santykius su senais, ne šeimyninio tipo draugais knyga tikrai maloni ir jauki. Kaip Bridžitos Džouns knyga....nelabai. Kodėl? Todėl kad gyvenimiška buitis paslėpė tai kuo žavėjo Bridžita.

Autorė piešia tokį Bridžitos atvaizdą tarsi ji buvo ,,suaugusi", ,,surimtėjusi", tačiau po Marko Darsio mirties ji tarsi ,,atmoko'' visa ką buvo išmokusi. Grįžo į pasimetusios trisdešimtmetės būseną. Nors ir knyga pateikiama kaip vaizduotės vaisius, o ne autobiografija, visgi žmogiškumo realumą būtų buvę gražu išlaikyti. Jau  nekalbant apie tai, kad autorė visai pasimetė tarp metų tėkmės ir veikėjų amžiaus.

Ši knyga yra visiškai ne tai ko tikėjausi (nusivylimas šimtu procentų, juk tikėjausi pakvaišusios Bridžitos) ir nepaprastas atradimas (šimtu procentų gedulo išgyvenimas kartu su Bridžita). Iki šiol nebuvo tekę užtikti knygą, kurioje gedulas būtų tiek raiškiai atvaizduotas kaip niekad neišnykstantis. Ne raudų ir dejonių prasme. Prarastų žmonių pasilikimo mūsų gyvenimuose prasme. Gedulas mūsų nepalieka, jis nepraeina, jis tik nusėda gilyn ir kartais apie save praneša šiltais prisiminimais ar ilgesio ašara. 

Gera knyga. Ne tiek stipriai pramoginė kaip antrasis dienoraštis. Pramogų čia mažai. Ši knyga gera visai kitaip. Suaugusiai gera :)


Malonaus skaitymo! =)
Emilija