,,Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės"
Helen Fielding
(originalus leidimas 2013 m.)
424 psl.
ISBN 9786090116371
Knygoje pateikiami Bridžitos Džouns 2012 ir 2013 m. dienoraščiai. Daug daug metų praėjo nuo ankstesniųjų dienoraščiu. Ši knyga visai kitokia nei ankstesnės. Bridžita kitokia. Čia ji našlė (prašau nepykti dėl turinio atskleidimo, Marko Darsio mirtis aiški nuo pirmųjų puslapių) bandanti sudėlioti gyvenimą į funkcionalias vėžias.
Kaip knyga apie susitaikymą su mylimojo praradimu, gyvenimo džiaugsmo ieškojimą, gyvenimą auginant mažus vaikus ir saugant santykius su senais, ne šeimyninio tipo draugais knyga tikrai maloni ir jauki. Kaip Bridžitos Džouns knyga....nelabai. Kodėl? Todėl kad gyvenimiška buitis paslėpė tai kuo žavėjo Bridžita.
Autorė piešia tokį Bridžitos atvaizdą tarsi ji buvo ,,suaugusi", ,,surimtėjusi", tačiau po Marko Darsio mirties ji tarsi ,,atmoko'' visa ką buvo išmokusi. Grįžo į pasimetusios trisdešimtmetės būseną. Nors ir knyga pateikiama kaip vaizduotės vaisius, o ne autobiografija, visgi žmogiškumo realumą būtų buvę gražu išlaikyti. Jau nekalbant apie tai, kad autorė visai pasimetė tarp metų tėkmės ir veikėjų amžiaus.
Kaip knyga apie susitaikymą su mylimojo praradimu, gyvenimo džiaugsmo ieškojimą, gyvenimą auginant mažus vaikus ir saugant santykius su senais, ne šeimyninio tipo draugais knyga tikrai maloni ir jauki. Kaip Bridžitos Džouns knyga....nelabai. Kodėl? Todėl kad gyvenimiška buitis paslėpė tai kuo žavėjo Bridžita.
Autorė piešia tokį Bridžitos atvaizdą tarsi ji buvo ,,suaugusi", ,,surimtėjusi", tačiau po Marko Darsio mirties ji tarsi ,,atmoko'' visa ką buvo išmokusi. Grįžo į pasimetusios trisdešimtmetės būseną. Nors ir knyga pateikiama kaip vaizduotės vaisius, o ne autobiografija, visgi žmogiškumo realumą būtų buvę gražu išlaikyti. Jau nekalbant apie tai, kad autorė visai pasimetė tarp metų tėkmės ir veikėjų amžiaus.
Ši knyga yra visiškai ne tai ko tikėjausi (nusivylimas šimtu procentų, juk tikėjausi pakvaišusios Bridžitos) ir nepaprastas atradimas (šimtu procentų gedulo išgyvenimas kartu su Bridžita). Iki šiol nebuvo tekę užtikti knygą, kurioje gedulas būtų tiek raiškiai atvaizduotas kaip niekad neišnykstantis. Ne raudų ir dejonių prasme. Prarastų žmonių pasilikimo mūsų gyvenimuose prasme. Gedulas mūsų nepalieka, jis nepraeina, jis tik nusėda gilyn ir kartais apie save praneša šiltais prisiminimais ar ilgesio ašara.
Gera knyga. Ne tiek stipriai pramoginė kaip antrasis dienoraštis. Pramogų čia mažai. Ši knyga gera visai kitaip. Suaugusiai gera :)
Malonaus skaitymo! =)
Emilija