,,Kai Nyčė verkė"

,,Kai Nyčė verkė"

Irvin D. Yalom



2014 m. (originalas išleistas 1992 m.)
376 psl.
ISBN 987-5-415-01982-3

Norėčiau pradėti nuo to, kad šią knygą gavau dovanų. Pati nei už ką nebūčiau jos pirkusi ar apskirtai ėmusi į rankas skaityti. ,,Kai Nyčė verkė" - pavadinimas tarsi įžeidimas tiesiu taikymu tokiam gerbiamam filosofui kaip Frydrichas Nyčė! Taigi, knygą visiškai nuteisiau iš pavadinimo ir būčiau net atgal nežiūrėjus, bet juk dovana.... Ir padovanojo mane gerai pažįstantis žmogus, kurio dovanotos knygos iki šiol buvo tiesiai į dešimtuką. Na štai ir perskaičiau ,,Kai Nyčė verkė"...

Nežinau ar džiaugtis ar liūdėti, kad knygą jau baigiau skaityti. Jaučiuosi tarsi pati praėjusi psichoterapijos seansą :) Knygoje aprašytas F. Nyčės ir J. Brojerio abipusis gydymas. Bandoma pavaizduoti psichoterapijos, kaip gydymo proceso, atradimas. Pavaizdavimas pasakiškas. Bet vistiek šiek tiek siutina, kad išgalvota istorija uždėta tikroms istorinėms asmenybėms.

...o visgi, kiek įžvalgių pokalbių, kiek gilių citatų! Ir ne tuščiai gilių, ne tuo aukštu filosofiniu žargonu kur patys filosofai vieni kitus ne visada supranta, o mąstymo gilumu pasižyminčių, gilumu kuris slypi kiekviename. Pas vienus giliau, pas kitus ne taip giliai, bet glūdi pas visus.

Dialogo dalyviai (F. Nyčė ir J. Brojeris) kelia vienas kitam iššūkius, konkuruoja, spaudžia vienas kito ribas, kad jausmai ir mintys tekėtų per kraštus. Vertingiausia šių dialogų dalis, kad jo dalyviai vienas kitą spausdami siūlo netradiciškiausias prasmes tam, kas juos slegia. Sunku apie tai abstrakčiai rašyti, o cituoti nesu linkusi, nes citatas ištraukus iš konteksto jos nublanksta. Geriau perskaityti knygoje!

Skaitysiu dar kartą. Ir šį kartą su pieštuku rankoje, kad vertingiausias mintis pasidėčiau arčiau akių.

Įsiskverbiantys pokalbiai.


Malonaus skaitymo! :)
Emilija

,,Dėdės Tomo trobelė"

,,Dėdės Tomo trobelė"

Harieta Bičer-Stou



1962 m. (originalas išleistas 1852 m.)
389 psl.
ISBN (mano skaitytam leidimui nesuteiktas)

Daug kalbant teko girdėti apie šią knygą. O ką girdėjau, tai, kad ji svarbi vergovės temai. Iš dalies matyt dėl to ir vengiau anksčiau skaityti, nes žinant, kad tai vergovės temos leidinys, yra aišku, kad tai bus liūdna istorija. Labai nemėgstu liūdnų istorijų. Kartais net svarstau kodėl gi žmonės rašo tas liūdnas istorijas? Turiu omeny išgalvotas, o ne tikras. Tikros svarbios. Svarbu paskleisti žinią. Būtent taip ir atsirado ši knyga. ,,Dėdės Tomo trobelė" vergovei prieštaraujančių amerikiečių švietėjiškos veiklos rezultatas.

Aprašyta daug skaudžių dalykų. Per visą knygą eina keleto žmonių istorijos. Tiek baltųjų, tiek juodųjų. Tiek žmogiškos tiesos aprašyta... O kas įdomiausia, tai kaip vienas iš veikėjų paaiškino vergovės esmę yra tinkama ir daug ankstesniems ir dabarties laikams. Jungas tas pats, tik išraiška kita. Kažkur net esu mačiusi užrašą ,,Didžiausia šių laikų iliuzija yra laisvė''. Perskaičius ,,Dėdės Tomo trobelę" ne tik tikiu, bet ir suprantu šį pasakymą.

Knyga parašyta labai švelniu stiliumi. Skaityti lengva, skaitymas tiesiog atrodo plaukia ir skyrius po skyriaus juda greitomis. Šlykštybės neaprašytos, autorė sąmoningai jas praleido. Visgi situacijos tragiškumas giliai atspindėtas.

,,Dėdės Tomo trobelė" atspindys bene visų įmanomų asmenybių tipų/požiūrių į idėjinę ir praktinę vergovės situaciją.

Skaitau paskutiniu metu vis daugiau klasikinės literatūros kūrinių. Skaitau ir stebiuosi.... ,,Ką veikė mano literatūros mokytojai vidurinėje mokykloje ir gimnazijoje?''. Juk tai privalomojo skaitymo kūriniai viduriniam išsilavinimui įgyti ir brandos atestatui gauti, o nei vieno nereikėjo skaityti.... (Pagal Lietuvos moksleivių švietimo planus ,,Dėdės Tomo trobelė'' yra skaitinys 5-8 klasei!) Iš kur galime turėti apsišvietusią visuomenę, jei nesirūpinama tos visuomenės švietimu?

Oi kiek visokių minčių ir jausmų sukėlė man ,,Dėdės Tomo trobelė".... Džiaugiuosi, kad pagaliau perskaičiau :)

Malonaus skaitymo! :)

Emilija