2017 m. liepos 2 d., sekmadienis

,,Gyvenimas po klevu“





 

,,Gyvenimas po klevu“


 
Romualdas Granauskas



1988 m.
78 psl.
ISBN 5-415-00108-5


,,Gyvenimas po klevu“ – viena iš tų istorijų, kurias nuo mokyklos laikų žinau, bet taip ir neskaičiau. Knygos pavadinimas paprastai ir tiksliai atspindi kas yra knygoje. Sena moteris, jos gyvenimas su vyru, jos sūnaus gyvenimas, jos anūko gyvenimas – gyvenimas, kuris vyko po klevu.

Šį mėnesį man toks sutapimas sukrito, kad jau trečia knyga, kurioje naudojamas išorinės aplinkos minimalizmas ir minčių tėkmės maksimalizmas. (Atleiskite, nesu filologė, tai nežinau kaip šis stilius vadinasi :) ). Taip parašyta Renatos Šerelytės ,,Balandų ratas‘‘ ir Virginia Woolf novelės. Šiuo atveju tai senos moters gyvenimo diena, kurios eigoje jai atliekant darbus, einant į miestelį ir pan., jos minčių srautas skaitytoją perneša per didžiąją dalį jos gyvenimo, gyvenimo po klevu.

Knygos kontekstu nesu domėjusis, tad skaičiau kaip visišką naujieną. Knygoje pateikti dialogai, nuslėptos mintys, vertinimai... viskas kartu taip nuoseklu, kad priėjau išvados jos arba tai tikro žmogaus istorija arba Romualdas Granauskas genialus rašytojas. Tokio skirtingų veikėjų minčių-veiksmų nuoseklumo dar neteko aptikti ne biografiniame kūrinyje. Esu netikėtai sužavėta kūriniu ir jį skaitydama tiesiog nekantravau pasidomėti jo parašymo kontekstu. Pasidomėjusi dar labiau žaviuosi autoriaus talentu.

Tekstas sklandus, nereikia stipriai susikaupti, kad neišklystum iš kelio ir nepamestum minties (kaip kad buvo su R. Šerelytės ir V. Woolf kūriniais). Knygos tema rimta, tačiau lengvai skaitosi, knyga neilga (porai vakarų pasimėgaujant), rekomenduočiau nebijoti jos kaip lietuviškos klasikos (lietuviška klasika kažkokiu būdu daugeliui mintyse įsikerojusi kaip ilga sunki kankynė) ir pasiimti norint pailsėti su knyga.


Malonaus skaitymo! =)
Emilija