,,Valdovas"

 

 

Nikolo Makiavelis (Niccolò Machiavelli)

 

2015 m. (orig. 1532 m.)
136 psl.
ISBN 978-5-415-02102-4

Nesusipratimas. Pirmas dalykas, kuris šauna į galvą perskaičius šią knygą. Daugeliui girdėta sulyginimas ,,makiaveliškas - kai tikslas pateisina priemones". tikras nesusipratimas. Juk toks sulyginimas suponuoja, kad bet koks elgesys priimtinas jei tikslas kilnus (valdovo aspektu čia būtų iš tos operos kad valdovas saugodamas savo valdžią, saugo tautą, ir t.t.). Tokių griežtų amoralių dalykų šioje knygoje neradau. Patarimai valdovui praktiški, racionalūs ir atitinkantys leikmečio dvasią (pvz.: buvo išžudoma visa šeimos nariai pagal kraujo liniją, kad nebūtų palikuonių ir kitas asmuo galėtų kurti naują valdovų dinastiją, kitavertus XX a. pradžioje Rusijoje išžudė visą caro šeimą šiuo tikslu, tad ta ,,laikmečio dvasia", bent šiuo aspektu, ne tokia ir laikina).

Makiavelis siūlo, kad

• valdovas garsėtų gailestingumu, bet juo nepiktnaudžiautų
• nepasitikėti sėkme, o imtis aktyvių veiksmų
• reikia turėti nuosavą kariuomenę, nes be jos jokia valstybė nėra saugi
• ir t.t.
  

Tai nuostabi patarimų knyga ne tik valdovui, bet ir vadovui. Dauguma (!) tezių yra adaptuotinos vadovavimui šiuolaikinėms organizacijoms. Autorius rekomenduoja racionalumą, saikingumą (ne kuklumą, o saiką!), atsakomybę ir aktyvumą. 

Tie kas kalba apie makiaveliškumą kaip žiaurų, amoralų, begėdišką ir pan. elgesį, tikrai nėra skaitę knygos. Noras išlaikyti valdžią yra natūralus tiems, kurie ją pasiekė. Užmigęs ant savo laurų valdžios neišlaikys. Makiavelis apie tai ir kalba: svarbu imtis veiksmų ir asmeninės atsakomybės. Dėl šios priežasties manau jog ,,Valdovą" verta perskaityti ne tik organizacijų vadovams, bet ir tiems, kurie nori būti savo gyvenimo valdovais. Na, kaip priešprieša plaukimui per gyvenimą pasroviui.

Įkvepiančio skaitymo! :)
Emilija