Henris Džeimsas
1991 m. (orig. 1881 m.)
psl. 536
ISBN nesuteiktas
Arba tai yra laiko švaistymas arba vienas giliausių įsijautimų į savo laikmečio žmogaus psichologiją. Arba tiesiog nuobodybė dėl tos gilios psichologijos :D Nuoširdžiai sakau, negaliu apsispręsti ir nežinau ar kada pavyks. Gal dar kiek anksti prisėdau rašyti atsiliepimą.... Baigiau skaityti vakar. Perskaičiusi tiesiog įsiutau. Pabaiga. Kaip jis drįso tokią pabaigą palikti?! Bet aišku rytas protingesnis už vakarą ir turėjus laiko sugulti mintims, ta pabaiga nebeatrodo tokia įžeidi skaitytojui.
Autorius pateikia pratarmę, kurioje pasisako trumpai apie knygos rengimo aplinkybes. Pirmą kartą knygos pratarmė pasirodė įdomi ir vertinga. Knyga rengta ir leista XIX a. pabaigoje. Mano mylimiausios kelionių ir nuotykių knygos yra kaip tik iš to laikotarpio ir jau esu rimtai pasigedusi moterų vaidmens knygose. Maniau kad gal dėl to, jog tuo metu moteris buvo vis dar daugiau puošmena nei asmenybė, tai ir knygose jas tik kaip dekoracijas pamėtydavo šian ir ten, kad dailiau būtų. O štai Henris Džeimsas savo pratarmėje atskleidžia šią paslaptį! Vyrai rašytojai nedrįso imtis nagrinėti moterų pasaulį. Čia matyt vienas iš tų atvejų, kuomet genialumas paprastume. Vis sukau galvą...negi jie tokie susireikšminę, kad vengia moterų kiek tik įstengia. O pasirodo nedrįso... :) Ir šio autoriaus pratarmė tarsi atsiprašymas, jei netyčia skaitytojui neįtiks knyga. Ir įspėjimas, kad knygoje nedaug veiksmo, bet daug apmąstymų. Pratarmė labai miela, jaukiai nuteikia. Ir smagu skaityti patį romaną toliau.
Smagu skaityti maždaug iki vidurio...o tada prasideda gilioji psichologija. Jei tai Jums pirma atgimimo laikotarpio knyga (ar galima XIX-a amžių dar vadinti atgimimo? Na bet paprastumo dėlei, leiskite man taip vadinti), geriau gal nereikia... Pradėjus nuo jos, nebus tokio įspūdžio, knyga neparodys to ką gali. Gal pirma kelias A.Diumą, Ž.Verno knygas.... :). Pagrindinė veikėja Izabelė. Per jos dvasią (ir draugus) vaizduojama aristokratų psichologija. Moterys, vyrai. Amerikiečiai, anglai, kosmopolitai. Trečiam knygos ketvirtyje jau maniau privalėsiu daryti pertrauką, bet įveikiau. Beveik didžiuojuosi. Momentais buvo sunku prasistumti tolyn. Viskas taip lėtai vyksta.......Vyksta lėtai, nes asmeniški dalykai lieka asmeniui, laikomasi mandagaus atstumo ir gal čia tik man, šių dienų aplinkos pripratintai visur skubėti, atrodo, kad viskas per lėtai.
Įspūdinga knyga. Įspūdis geras ar blogas čia jau priklauso nuo skaitytojo, bet tikrai įspūdinga knyga.
Kantraus ir mąslaus skaitymo! :)
Emilija