,,Kipšo laiškai. Seno velnio patarimai jaunam velniukui"
C. S. Lewis
2016 m. (orig. 1942 m.)
162 psl.
ISBN 978-9955-29-165-7
Šypseną keliantis atvirkštinės psichologijos šedevras.
Ponas Liuisas savo kūrinius grindė krikščionybės temomis. ,,Kipšo laiškai" yra mano patirtyje antroji šio autoriaus knyga (pirmoji ,,Tiesiog krikščionybė"). Knygyne patraukė pavadinimas, tik paėmus knygą į rankas pastebėjau, kad tai Liuiso knyga. Iškart nusprendžiau perskaityti, nes Liuisas, rašantis apie velnių patarimus jaunesniųjų ugdymui, tiesiog pritrenkė.
Knyga iškart priminė Senekos ,,Laiškai Lucilijui" - patyrusio asmens patarimai jaunesniajam perteikiami laiškų forma. Dėdė Paralius rašo laiškus savo mielajam Nelabukui. Nelabukui sunkiai sekasi....dėdė jam pataria, kartais pabara. Visi dėdės Paraliaus laiškai sudėlioti taip, kad yra tiesiog priešingi tam ko žmonės moko savo vaikus norėdami jiems įdiegti gero elgesio vertybes. Nelabukui sunkiai sekasi būti geru velniu - mūsų mąstais - būti blogu, ir kuomet dėdė Paralius bara Nelabuką, tą neklusnų paauglį, neįmanoma nesišypsoti :) Velniai patiria tuos pačius jaunimo ugdymo iššūkius kaip ir žmonės :)
Vienintelis minusas šiai knygai yra jos viršelis.... Jis tiesiog atgrasus. Sutinku, kad neturėtų būti pernelyg romantizuotas velnias, bet šis tiesiog atgrasus.... Vienas viršelio pliusas: tai XVI a. graviūra - susipažįstam su XVI a. meno kūriniu.
Keliančio ūpą skaitymo! :)
Emilija
Emilija