,,Das Leben ist keine Kunst: Geschichten von Künstlerpech und Lebenskünstler''
Wladimir Kaminer
2015 m.
257 psl.
ISBN 978-3442547302
Emilija
Timur Vermes
2019 m. (pirmas leidimas 2018 m.)
512 psl.
ISBN 978-3-404-17886-5
Baltai juodas viršelis matyt yra autoriaus prekės ženklas :) Puikiai sumanyta! Iš mano patirties: sunkiai atmenamas vardas, visgi iškart atkreipiau dėmesį į knygą, nes jau buvau skaičiusi ,,Jis ir vėl čia", o šis viršelis ,,toks pat", tad pamaniau ,,čia to paties rašytojo knyga, bus gera" ir pačiupau :)
Pradėsiu nuo to, kad rašytojas yra išskirtinių gebėjimų stebėti visuomenę žmogus. Talentingas rašytojas, nes savo pastebėjimus sugeba perduoti būdu, kur kelias veda tiesiai plačias akis ir dideles ausis. Tai antroji autoriaus knyga pakliuvusi man į rankas. Ją ir pasirinkau, nes pirmoji skaityta (,,Jis ir vėl čia") buvo neįtikėtina. Abejoti šio rašytojo talentu ir knygos verte neturiu priežasties. Pasakius tai, nebelieka gerų žodžių kalbant apie tai ką radau šioje knygoje. Su pasibaisėjimu man į smegenis ji lindo, su pasišlykštėjimu ten pasiliko. Deja verslas, politika ir žiniasklaida yra būtent tokie kokius juos atspindėjo savo žodžiais autorius.
Knyga apie tai, kaip turintys galimybę pralobti griebiasi jos, kad ir kokia menkystiška ji būtų, kad ir kiek žmonių dėl to išnaudota būtų. Autorius parodė kaip politikai, verslas ir žiniasklaida pelnosi iš žmonių gyvenimo tragedijų.
Įsisavinau šią knygą audio formatu - perskaitytą talentingo vokiečių aktoriaus Christoph Maria Herbst. Kadangi šis aktorius dažnai vaidina komedijose šiknius, tad jo balsas (atitinkamų vaidmenų kontekste) ypatingai pritiko knygos tematikai :)
Visa sąžine rekomenduoju susipažinti su šia knyga. Ji gali stipriai praverti akis ir atgaivinti supasyvėjusią sąžinę. Tai vyksta, ir vyks kol mes elgsimės klausydami savo tik pasyvios sąžinės.
Atbudinančio skaitymo!
Emilija
Antuan de Sent-Egziuperi
2020 m. (orig. 1989 m.)
Min: 76 min
ISBN 9783803285119
Niekuomet nesupratau kodėl tiek daug žmonių pamišę dėl ,,Mažojo princo". Jį skaičiau kelis kartus. Geros istorijos, bet pamišimo taip ir nesupratau. Dabar pradedu suprasti. Pamišimą dėl autoriaus, ne dėl princo :)
Švelnūs pasakojimai, gilios mintys. Susipažinau su knyga audio formatu. Klausiau kepdama sausainius. Klausau klausau...ten taip skaito ramiai, kartais dar kiek muzikos. Taip visai neįpareigojančiai, visai atsipalaidavus ir tik smegenys sako ,,pala pala, ką sakė?!". Atsuku ir dar kartelį. Nuostabi knyga, tik ne kepant sausainius, nes tešluotomis rankomis atsukinėti įrašus nėra patogu :D
Norėčiau pasidalinti dviem man labiausiai patikusiom citatom iš šios knygos:
,,Akmenys, iš kurių pastatyta šventykla, jos nesuvokia"
,,Dievas yra tikras, bet gal mes jį sukūrėme?''
Nuostabi palydovė apmąstymams. Manau prie jos dar grįšiu :)
Atpalaiduojančio skaitymo! :)
Emilija