,,Kapitono Granto vaikai''
Žiulis Vernas
1963 m. (pirmas leidimas originalo kalba leistas dalimis 1867–1868 m)
662 psl.
ISBN (ant mano skaityto leidimo nepateiktas)
,,Kapitono Granto vaikai" - mano atveju, kelionė aplink pasaulį per du mėnesius :) Skaičiau ramiai, neskubėdama, po skyrelį ar kelis per vakarą - maža nuotykių dozė kasdien, ir štai po trijų mėnesių džiaugiuosi perskaičiusi dar vieną Žiulio Verno nuotykių knygą.
Mano skaitytas leidimas senas senas....iš močiutės lentynos... Buvo smagu :) Kas smagaus sename leidinyje? :) o gi lietuvių kalba! :) Knyga leista 1963 m.(t. y. prieš 52 m.), atrodytų ne taip ir seniai kalbai. O gi pasirodo seniai.... Vartojama įvairių linksnių ir formų, kurių mokykloje teko mokytis kaip netinkamų. Pavyzdžiui: Biaurus. Taip bIaurus, o ne bJaurus :) Naujuoe leidimuose tokie dalykai redaguojami naujai, pagal tuo metu galiojančias kalbos taisykles, todėl ir smagu paskaityti seną leidimą - galima pamatyti kaip kinta kalbos taisyklės. Kad ir kokios griežtos mokykloje dėstomos kalbos taisyklės, jos irgi kinta. Iš dalies gaila....taip kalbos pamažu praranda savastį.... Kaip va graikų kalba...kito kito kol tiek pakito kad šiuolaikinis graikas neturi šansų suprasti senosios graikų kalbos nei truputėlio... Na, bet čia ne apie kalbą, o apie knygą ,,Kapitono Granto vaikai" :)
Žiulio Verno literatūroje ,,Kapitono Granto vaikai", ,,Paslaptingoji sala" ir ,,Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu" yra susiję". (Rekomenduojama seka: ,,Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu", ,,Kapitono Granto vaikai", ,,Paslaptingoji sala"). Ši nuotykių knyga parašyta panašiu stiliumi kaip ir ,,Paslaptingoji sala". Sakysit: ,,Kas čia keisto, juk rašė tas pats autorius?". O vat keisto! Tiksliau ne kiek keisto, o kiek kitaip. ,,Penkiolikos metų kapitonas" yra Žiuli Verno nuotykių knyga, bet jos rašymo ir dėstymo stilius kiek kitoks. Kuo? Greitesniam skaitymui tinkamas.
Kas knygoje ,,Paslaptingoji sala" mane erzino, tas knygoje ,,Kapitono Granto vaikai" buvo labai jauku. Tai lėtas veiksmas trumpuose skyreliuose. Knygą ,,Paslaptingoji sala" bandžiau skaityti greitai. Kaip įprasta šiuolaikinėms knygoms, kurios parašytos kelių valandų skaitymui ir bėgimui prie sekančios. Tokiu atveju trumpi skyreliai, lėtas veiksmas ir dar kartkartėm pasitaikantys itin detalūs aprašymai tiesiog siutina, net norisi praversti lapus greit. Kai pamačiau, kad ,,Kapitono Granto vaikai" stora knyga trumpais skyreliais, nusprendžiau su ja neskubėti. Ir labai gerai padariau. Skaitant pamažu tie trumpi skyreliai, neskubus veiksmas ir kiek detalesni, nei šiais laikais įprasta, aprašymai tapo malonia skaitymo dalimi kas vakarą prieš miegą pasisemiant žiupsnelį nuotykių.
Turiu tik vieną rimtą pastabą. Pavadinimas. Pavadinimas neatspindi knygos. Esu mačiusi, kad egzistuoja leidimas (ne lietuvių kalba) su kitokiu pavadinimu ,,Nublokštųjų beieškant". Tai kur kas tikslesnis knygos turinio atspindėjimas. Mano nelaimei, nuteisiau knygą iš viršelio (pavadinimo) ir ilgą laiką neskaičiau knygos vien dėl to, kad tai turėjo būti knyga apie kapitono vaikus. Vaikai jūroje manęs tiesiog nedomino... Bet labai džiaugiuosi, kad visgi šis ,,nuteisimas'' baigėsi ir paėmiau skaityti knygą. Daug sužinojau apie pasaulį, daug sužinojau apie istoriją, geografiją. Visos Ž. Verno knygos rėmėsi tų dienų aktualijomis ir žiniomis. Mokslo žinias autorius kartais perkeldavo į aukštesnį lygį. Tuo metu buvo fantastika, o dabar XIX a. inžinerijos projektai :)
Knygoje ,,Kapitono Granto vaikai" yra visko: jūrų, kalnų, sniego, kaitros, lietaus, plėšikų, žmogėdrų.... Gal net galima sakyti, kad knyga visiems skoniams! :) Nuotykių skoniams :)
Malonaus skaitymo :)
Emilija