,,Hiavatos giesmė"
Henris Vordsvortas Longfelou
1981 m, (orig. 1855 m.)
174 psl.
ISBN nesuteiktas
,,Hiavatos giesmė" (orig. ,,The Song of Hiawata") yra poema. Pirmiausia tai Poema. Poema kurį laiką jau ne itin populiarus žanras (gal dėl to, kad apleistas, o gal kaip tik ir dėl to apleistas kad nepopuliarus...). Mano aplinkoje irgi retai pasitaiko. Poema, paprastai paaiškinant, tai iiiiiilgas eilėraštis :) Eilėraščiai man patinka :) Su poemom kiek sunkiau. Esu pradėjusi skaityti Homero Ilijadą. Nežinau ar kada baigsiu... Peomos ,,Ilijada" ritmika ant perdėtai gausios informacijos žudo galimybę mėgautis kūriniu. Dėl šios priežasties ilgai atidėliojau poemos apie Hiavatą skaitymą. Ir ką Jūs manot? Skaityti apie Hiavatą buvo vienas malonumas! :) Ši poema neperkrauta detalėmis (ir visgi vaizdingumu tikrai ne skurdi), o ritmika tokia švelni, tarsi plaukianti. Tik pradedi skaityti puslapį ir kaip vandeniu greitomis praslysti :) Ritmika primena ,,Meškiuką Rudnosiuką" :D
Hiavatą - nauju vardu pavadintas indėnų legendų ir padavimų herojus. Ne tik pagrindinis veikėjas, bet tikras klasikinis herojus, todėl ši poema pelnytai įvardijama kaip epinė poema. Knyga pristato Hiavatos gyvenimą: vaikystę, brendimą, meilę... Tai tarsi istorinė poema. Nors Hiavata ir tiek pat realus kaip Heraklis, tačiau konktekstas ne išgalvotas: kaip indėnai medžiojo, kaip bendravo, kaip šeimas kūrė, ką vertino draugystėje, kaip šventė.
Beskaitant knygą kažkuriuo metu pradėjo lįsti į galvą mintis: ,,Kiek autentiškos epo istorijos, jeigu jas pasakoja anglų kolonistų palikuonis?". H. V. Longfelou (1807-1882) amerikiečių poetas, anglų kolonistų palikuonis gyvenęs patogiai ir lankęs prestižines studijų įstaigas. Paprastai žiūrint, mieliau skaityčiau istorijas apie indėnus, kurias parašė indėnų autoriai, ar bent akademikai. Baigus skaityti knygą trumpai susipažinau su jos aprašymu Wikipedia enciklopedijoje. Pasirodo ponas Longfelou į vieną krūvą sumetė daugelį skirtingų istorijų ir tiesiog jų visų herojus sukergė į vieną asmenį vardu Hiavata. Kūrinio kritikai įvertino šį darbą kaip neturintį mokslinės vertės. Žinoma, negali darbas turėti mokslinės vertės jei neatitinka net folkloro, o ką jau kalbėti apie istorijų redagavimą kad labiau ,,pritiktų".
Taigi, su tikru indėnų folkloru ši istorija mažai turi bendra, bet tai yra indėnų pasaulį vaizduojantis kūrinys. Kol jis priimamas kaip įkvepianti išgalvota istorija, kurią malonu skaityti - viskas puiku :) Visgi jei būsiu iki galo atvira, jaučiuosi kiek apgauta: Hiavatos giesmė įkvepianti, ir čia net ne folkloras, o fikcinis sąvadas pakeistų folkloro istorijų. Juk būtų žymiai smagiau jaustis įkvėptai tikros istorijos, ane? :)
Malonaus skaitymo! :)
Emilija