,,Sinuhė egiptietis.
Penkiolika knygų apie gydytojo Sinuhės gyvenimą (apie 1390 - 1335 m. pr. Kr.)''
Mika Waltari
2017 m. (orig. 1645 m.)
656 psl.
ISBN 978-609-466-236-2
Keistai, bet mano gyvenimo knyga. Šiame atsiliepime gresia asmeniškumai, bet labai pasistengsiu neišduoti knygos įdomybių - sugadinti kam nors galėjimą mėgautis šia knyga pagadintų man bent dieną tai tikrai :)
Kodėl ji mano gyvenimo knyga? O gi todėl, kad panorau ją perskaityti septintoj klasėj per rudens atostogas. Stora knyga, pamaniau, skaitysiu per žiemos atostogas, juk tada dvi savaitės laisvos. Tik panorau skaityti ne šią knygą, kurią matote viršuje, bet štai šią dešinėje, kuri mano atsiminimuose visuomet liks ,,tikrąja" Sinuhės egiptiečio knyga :) Senovės Egiptas mane kerėjo nuo neatmenu kada. Iki šiol atmenu tą momentą kai bibliotekoje pamačiau auksu/juodai dryžuotą knygą su užrašu ,,Sinuhė egiptietis"... O gal tiksliau ne tą momentą kai pamačiau, bet ką tuo momentu pajaučiau.... Knyga mane užbūrė. Nors bibliotekos knygos perskaityti taip ir neteko, perskaičiau įsigytą. Kitą leidimą. Kitu viršeliu. Negreit susimasčiau apie viršelį. Tik mano skaitytojo leidimo viršelis (viršuj kairėj) suerzino mano smegenis. Buvau prasukus jau bent šimtą (ar du) puslapių kai pirmą kartą kilo mintis ,,Kodėl knygos apie gydytoją viršelyje yra faraonas?". Juolab, kad suomiškų leidimų viršeliuose paprastai vaizduojamas gydytojas, ar tiesiog egiptietis. Faraono kaukė viršelyje buvo nuostabus sprendimas! Dabar jau žinant viską kas knygoje nutinka, smalsaujasi tik ar leidėjai tai padarė prasmingai ar tiesiog ieškodami pompastikos užmetė faraoną ant viršelio. Bet kokiu atveju - tikrai nepagadino :)
Ak, nuklydau nuo pradžios. Kodėl gi tai mano gyvenimo knyga.... Kad jau taip seniai buvau įtroškusi (šviežiai perskaičius šią knygą, naujadarai tiesiog nesulaikomai veržiasi iš smegenų :D ) perskaityti šią knygą, bet vis nesisekė: mokyklos bibliotekos knygos taip ir neteko pasiskolinti, o 2017-ųjų nusipirktą leidimą pradėjau skaityti 2018-02-09 ir jis stovėjo truputį pradėtas iki pat 2023-iųjų vasario. Nuoširdžiai maniau, kad ši knyga liks mano mintyse visą mano gyvenimą ir kažkada, išėjus jau į pensiją, kai jau kojos nebeleis keliauti ir liks tik knygų malonumas, tada sėsiu ir perskaitysiu. O štai ėmiau ir perskaičiau. Užvertus baigtą knyga jaučiausi tarsi užbaigus visą dėmesį užgožusį ilgalaikį projektą, atlikusi darbą, kuris atrodė neužbaigiamas / niekad nesibaigs. Juk perskaičiau Sinuhę egiptietį! Aš perskaičiau Sinuhę :) :) :)
Knyga nuotaikinga ,,Gyvenimo rūmuose buvo ir savas kraujo krešintojas - bemokslis baisūnas, vien savo buvimu gebantis per kelias akimirkas sustabdyti plūstantį kraują <...>" (55 psl.) ir giliai filosofiška ,,<...> nėra nei gerų, nei blogų darbų - gera, kas pasiseka, o bloga - kas nepasiseka ir iškyla aikštėn." (404 psl.). Skaitydama knygą prisižymėjau įvairių nuotaikingų metaforų ir susimąstymą skatinančių idėjų.
Religija, liaudis, valdžia, politika, karas - ,,Sinuhė egiptietis" šešiais šimtais puslapių pateikia žmonijos tragizmą. Autorius tarsi įrodo, kad visos tautos, visais laikais gyvena tokiam pačiam ,,užburtam" rate. Kuo daugiau mąstau apie tai, kokį pasaulį atvaizduoja autorius, tuo daugiau peršasi mintis, kad nuo dabar jau tik Nyčę beskaityti, bet... po kiekvieno nuosmukio būna pakilimas, nes ,,užburtas" ratas rieda tolyn. Tuo pradėsiu naują tuščios vilties ratą. Skamba gal ir liūdnokai, bet jaučiasi tiesiog realistiškai.
,,Sinuhė egiptietis" keliauja į
mano mėgstamiausiųjų sąrašą. Įspūdinga knyga. Viena iš tų retų knygų, kurios iškelia lūkesčius aukštai aukštai, o perskaičius pasitenkinimas kūriniu ne tik kad nekrinta, bet užkyla dar aukščiau.
Emilija =)
Kodėl ji mano gyvenimo knyga? O gi todėl, kad panorau ją perskaityti septintoj klasėj per rudens atostogas. Stora knyga, pamaniau, skaitysiu per žiemos atostogas, juk tada dvi savaitės laisvos. Tik panorau skaityti ne šią knygą, kurią matote viršuje, bet štai šią dešinėje, kuri mano atsiminimuose visuomet liks ,,tikrąja" Sinuhės egiptiečio knyga :) Senovės Egiptas mane kerėjo nuo neatmenu kada. Iki šiol atmenu tą momentą kai bibliotekoje pamačiau auksu/juodai dryžuotą knygą su užrašu ,,Sinuhė egiptietis"... O gal tiksliau ne tą momentą kai pamačiau, bet ką tuo momentu pajaučiau.... Knyga mane užbūrė. Nors bibliotekos knygos perskaityti taip ir neteko, perskaičiau įsigytą. Kitą leidimą. Kitu viršeliu. Negreit susimasčiau apie viršelį. Tik mano skaitytojo leidimo viršelis (viršuj kairėj) suerzino mano smegenis. Buvau prasukus jau bent šimtą (ar du) puslapių kai pirmą kartą kilo mintis ,,Kodėl knygos apie gydytoją viršelyje yra faraonas?". Juolab, kad suomiškų leidimų viršeliuose paprastai vaizduojamas gydytojas, ar tiesiog egiptietis. Faraono kaukė viršelyje buvo nuostabus sprendimas! Dabar jau žinant viską kas knygoje nutinka, smalsaujasi tik ar leidėjai tai padarė prasmingai ar tiesiog ieškodami pompastikos užmetė faraoną ant viršelio. Bet kokiu atveju - tikrai nepagadino :)