,,Stebuklingoji tošelė"
Lazdynų Pelėda
1972 m. (apsakymai pirmą kartą publikuoti 1899-1933 m.)
242 psl.
242 psl.
ISBN nesuteiktas
Lazdynų Pelėdos tekstus radau lyginant su Šatrijos Ragana. Pastarosios neskaičiau, bet man Lazdynų Pelėda primena Žemaitę, tik ne taip siaubinga. Dauguma Lazdynų Pelėdos apsakymų gan švelnūs, paprastai buitiški, o vienas net linksmas :)
Apsakymai ,,Stebuklingoje tošelėje" apie lietuviško dvaro gyvenimą XIX-XX amžių sandūroje. Apie turtingų ir vargšų gyvenimą, apie nesantuokinių vaikų ir našlaičių sunkumus, apie tokius stiprius prietarus kad net namams leisdavo sudegti. Tuo metu kai šie apsakymai rašyti, rašyti jie apie tą pasaulį kokį pažino ir matė. Dabar gi šie apsakymai istoriniai - langas į praeities gyvenimą. Ne veltui rašytojams rekomenduojama rašyti apie savo laikmetį ir apie tai ką jie geriausiai išmano - tokių knygų vertė laikui bėgant tik auga!
Pirmasis knygos apsakymas tragiškai liūdnas, tad jį perskaičiusi pradėjau gailėtis kad paėmiau knygą, nes visai nebuvau nusiteikusi ,,dar vienai Žemaitei". Vistik panašu, kad tik redaktorius patingėjo ir savo darbo nepadarė, nes apsakymus kitaip sudėliojus, būtų kur kas geresnė šios knygos skaitymo patirtis.
Tarp kitko: Vilniuje Lazdynų Pelėdai yra paminklas, jame dvi moterys. Kelios dienos iki paimant knygą (o gal dėl to kad skulptūrą pamačiau knygą ir paėmiau) užtikau tą skulptūrą. Atrodė taip keista. Kodėl dvi moterys Lazdynų Pelėdai, o gi pasirodo Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu rašiusios dvi seserys :)
Malonios pažinties su Lietuvos praeitimi! :)
Emilija
Emilija