,,KGB akiratyje"

 

,,KGB akiratyje"

Nijolė Sadūnaitė

1991 m. (pirmas leidimas 1985 m.)
144 psl.
ISBN nesuteiktas

Drąsios jaunos moters pasakojimas apie patirtį su KGB darbuotojais. Ji nuo 1970 m. buvo sekama. 1974 m. suimta tardymui; tardyta dešimt mėnesių. Po kelerių metu sekimo teismas. 1975 m. teismas. Teismui ją saugojo rusų kariai, kad nebūtų suprantančių ką ji kalba; žiūrovų nebuvo, o liudininkus po liudijimo iškart išvesdavo. Tai trumpa knygelė, kuri glaustai, bet iš esmės atvaizduoja, ką reiškia gyventi Rusijos okupacijoje. Už kelis eilėraščius apie kančias konclageryje: šeši metai konclagerio ir penki tremties. Knygelės glausta apimtis ir gilus turinys palieka neišdildomą įspūdį ir giliai viduj užkliudo. Nepasakosiu čia savo nuomonių ir minčių. Užklydusį į šį aprašymą žmogų norėčiau paskatinti paimti šią knygelę į rankas ir perskaityti, svetimu kailiu patirti sovietinės Rusijos šlykštumą visu ,,gražumu". O paskatinti norėčiau keliomis citatomis iš knygelės.

N.Sadūnaitės pokalbyje su KGB'istu Pileliu palygino juos su fašistais: ,,Taip! - atsakiau. - Fašistai darė baisų nusikalstamą darbą, bet jie to neslėpė. Jie atvirai sakė, ką sunaikino, ką pavergs, ir visi apie tai žinojo. O jūs darote tą patį nusikaltimą, tik prisidengę ,,vaduotojų" ,,brolių" kaukėmis, o už nugaros laikote tą patį kruviną peilį... Kas žmoguje biauriausio? - Veidmainystė! Kadangi jūs esate veidmainiai, jūs blogesni už fašistus!'' 26 psl.

,,Sovietų imperijoj kalinys ne žmogus, su juo elgiamasi kur kas blogiau nei su gyvuliu - tai beteisis vergas, nekenčiamas ir nuolatos kareivių bei prižiūrėtojų moraliai ir fiziniai kankinamas" 51 psl.

Iš gynimo kalbos skelbtos ,,LKB Kronika" Nr. 17: ,,Tik tada, kai vaikai, kuriems mokykla sugriovė tėvų autoritetą, nueina šunkeliais, kažkodėl kaltinami ne mokytojais, o tėvai".

Knyga yra informacinis istorinis lobis, deja viršelis toks skaudžiai nuobodus (ir dar raudonas!), kad visai netraukia imti ir skaityti. Vistik viršelis labai svarbus, ypač sunkaus turinio knygoms.

Akis atveriančio ir įkvepiančio skaitymo!
Emilija

,,Tarp dviejų vandenynų"

,,Tarp dviejų vandenynų"

Vsevolodas Zenkovičius

1985 m. (orig. 1972 m.)
236 psl.
ISBN nesuteiktas

Mokslininkas (autorius) per UNESCO projektą pakviečiamas į Meksiką tyrinėti lagūnų. 1969-aisias metais jis keliauja po Meksikos pakrantes kartu su vietiniais studentais, juo moko.

Pasakoja kaip pirmą kartą pamato banglentes. Pasakoja savo įspūdžius apie pirmą kartą pamatytą spalvotą televizorių. Pasakoja kaip pirmą kartą ragauja kokakolos. Apsakydamas tai jis neatmena pavadinimo, bet iš aprašymo aišku kad tai kokakola. Vaje kaip tas gėrimas įsigėręs į šiuolaikines smegenis, kai iš aprašymo supranti kad būtent apie šį gėrimą pasakoja :)

Autorius atvirai rašo apie savo klaidas ir dėl to kylančias problemas ir sunkumus. Kalba apie santykius su studentais ir kolegomis - šie aprašai prideda daug vertės knygai. Tokiose kelionėse tikrai būna daug sunkumų, nesusipratimų ir kitų sudėtingumų. Šie pasakojimai leidžia matyti akademinius ir kasdienybės kultūrinius skirtumus. Svarbiausia šioje vietoje manau tai, kad autorius nesilaiko savo kelio kaip teisaus dėl susireikšminimo ar tiesiog pasipūtimo. Jis mano skirtumus, pats juos svarsto. Jaučiasi kad pasakoja tikras mokslininkas. Malonu skaityti tokį tikrovišką dalykinės veiklos aprašymą.

Ypatinga knygos dalis yra iš Meksikos parsivežtų vabalų gyvenimo ypatumai Rusijoje.

Vertimas redaguotas geologijos-mineralogijos mokslų daktarės! Puiki savybė kelionių knygai. Puiku savybė dalykinei knygai. Naujuose vertimuose, kuomet versti/redaguoti tik vertėjo/lituanisto, prikuriama tiek naujų terminų... Laimei pastebiu tik savo srities dalykinėse knygose :) vistik buvo malonu paimti į rankas knygą, kuri savyje nešasi terminijos kokybės ženklelį.

,,Tūkstantis metų - tai trisdešimt išnykusių ir užmirštų kartų. Ir visgi mus pasiekė ano meto žmonių kūrybinė fantazija. Jų protas, jų vaizduotė, jų svajonėse išpuoselėtas grožis" psl. 193.

Kol neatverčiau knygos, net neįtariau, kad knyga apie Meksiką. Viršelio nuotrauka tikrai graži, bet nereprezentatyvi knygos turiniui.

,,Tarp dviejų vandenynų" - viena iš nedaugelio kandidačių būti skaitoma antrą kartą.

Nuotykinio skaitymo! :)

Emilija

,,Žmogėdrų salos"

 

,,Žmogėdrų salos"

Miloslavas Stinglas

1973 m. (orig. 1970)
172 psl.
ISBN nėra

Kelionių knyga. Autorius keliauja po Melaneziją - Ramiojo vandenyno pietvakarinę dalį. Po Saliamono salas, Naująją Gvinėją ir aišku Fidžio salas. Fidžio salas būtent ir vadina žmogėdrų salomis, nors autorius sako kad kanibalizmas gyvuoja ir kitur.

Knygoje išsamūs etnografiniai aprašymai. Aprašoma dabartis, pateikiami praeities pasakojimai. Šiek tiek istorinio konteksto: laisvės kultūra - okupacinis laikotarpis - gyvenimas laisvėje. Daug dėmesio skiriama kanibalizmo priežastims.

Dvidešimt trečiasis skyrius ,,Po Naująją Gvinėją be vertėjo" pristato Pidžin ingliš - anglų kalbos variacija, kurią įkirtęs autorius galėjo gan laisvai susikalbėti visoje Melanezijoje!

Vertimas sutrumpintas!  Su autoriaus leidimu, bet vistiek.... Mielai būčiau skaičius visą.

Etnografo komentarai apie viršelį butų buvę labai labai įdomūs. Viršelyje vaizduojamas vienas iš žmogėdrų salų gyventojų, jo ,,karūna" primena krikščionišką aureolę. Šių salų gyventojai ir krikščionybė ,,nestipriai" susiję. Tie patys simboliai ne visuomet tomis pačiomis reikšmėmis aptinkami, kartais panašiomis. Tiesiog itin smalsu :)

Nuotykingo skaitymo! :)
Emilija

,,Žalia šviesa"

,,Žalia šviesa"

Matthew McConaughey



2022 m.
304 psl.
ISBN 9786090151235

Autobiografija. Komentuoti autobiografiją, tarsi komentuoti asmenybę. Nesivelsiu į gilias diskusijas. Tai autobiografija, tai jo liudijimas apie jo gyvenimą. Savo gyvenimą autorius parodė iš (jam) gražiausios pusės. Labai savireklamiška knyga. Tuo man ji nepatiko. Viršelis irgi suaugėliškumo ir rimtumo reklama, nors knygos turinys rodo kiek jis pamišęs ir nepastovus.

Kas man labai patiko, tai redaktoriaus ir maketuotojo darbas - sumaketuota kaip tikras dienoraštis (knyga paremta aktoriaus asmeninių dienoraščių informacija), nevengta iliustracijų (iliustracijas tikrai mėgsta ir suaugusieji :) ).

Nerekomenduoju skaityti, bet jei jau skaitysit...

Malonaus skaitymo! :)
Emilija

,,Ich habe ein Buch geschrieben..."

,,Ich habe ein Buch geschrieben - Was nun?: ein Ratgeber für Autoren''

Wilhelm Ruprecht Frieling

2021 m.
148 psl.
ISBN 978-3947738304

Labai praktiška knyga. Iš tikrųjų praktiška. Jei kažkas Vokietijoje gyvendamas parašė knygą ir ją išleisti nori, čia aprašyti visi svarbūs dalykai. Parašyta ir ką daryto, ko nepamiršti jei pats nori leisti knygą. Autorius daug metų dirbęs leidėjų kuo puikiausiai konkrečiausiai pataria.

Vienu dalyku knyga nustebino - ji praktiškai naudinga! :) Mėgstu paskaitinėti dalykines knygas. Paprastai skaitau amerikiečių patarimų knygas, o jose niekuomet iki galo neparašyta, visuomet nutylėta, tad nieko praktiškai naudingo iš tikro nerasi. Arba man tik pakliuvo tokios knygos :D Kaip ten bebūtų, ši knyga naudinga. Na tik tiems kas Vokietijoje, nes tarp valstybių yra reguliavimo skirtumų, o ši knygelė parengta pagal Vokietijoje galiojančius įstatymus.

Dalykines knygas čia aprašinėju retai, bet šia įdomybe pamaniau pasidalinsiu. Na ir bus pačiai priminimas kur rasti informacijos jei sumanysiu parašyti knygą ir ją išleisti Vokietijoje :D O kodėl gi ne... su tokia instrukcija reikia tik rankraščio!

Smagaus knygų leidimo! :D
Emilija

,,Kinder sind ein Geschenk..."

,,Kinder sind ein Geschenk: aber ein Wellness-Gutschein hätts' auch getan''

Sabine Bode

2016 m.
psl. 141
ISBN 978-3-8303-3418-7

Tikėjausi knygos, kurioje juokaujama apie tai kaip mamoms ir tėčiams trūksta laiko sau. Ji atrodė švelniai nuotaikinga - viršelis toks nekaltas, toks nekaltai išdykusiai linksmas :) Deja... Knyga gal ir bando būti apie tai, bet atrodo kad autorė tiesiog nekenčia vaikų, kad jai iš tikrųjų gaila kad ji turi vaikų. Kai pradedi jausti tą potekstę, kad jai nepatinka vaikai, tie jos juokeliai pradeda darytis nebe juokingi ir knyga tampa liūdna, o autorės darosi gaila.

Gal ir yra auditorija žmonių, kuriems ši knyga patinka, tik aš nesugalvoju kokia ji, ir tikrai nežinau ko palinkėti.... O gal vietoj linkėjimo skaitymui šįkart tiesiog nelinkėsiu skaityti.

Emilija


P.S. 2020-ais ir 2022-ais buvo išleisti dar du leidimai.... Kažkam tikrai patiko ši knyga :D

,,OPEN"

,,OPEN. Das Selbsporträt"

Andre Agassi

2019 m. (orig 2009 m.)
608 psl.
ISBN ‎ 978-3426274910

Tikrai atvira autobiografija. Stiprūs jausmai (ir geri ir liūdni), detalūs aprašymai. Skaitydama stebėjausi, kaip taip pavyko. Taip detaliai, kad skaitydamas gali jaustis tarsi ten esi. Perskaičiau knygą sužinojau kaip ji atsirado. A. Agasis daug kartų, daug valandų kalbėjosi su biografu. Kalbėjosi apie tai ką tuo metu prisiminė. Jų pokalbiai buvo įrašomi. Vėliau asistentai tuos įrašus, tuos pasakojimus chronoligine ir logine seka sudėjo ir gavosi knyga. Būten dėl to, kad tai buvo laisvi A. Agasi pasakojimai, o ne pastangos kažką apie save parašyti, ši knyga tokia gyva ir įtraukianti.

Pavadinimu jau smagiai sužaista... o šaunus viršelis dar prideda! Sakoma kad veide viska tiesa parašyta, kad akys sielos veidrodis... Tad šios knygos viršelis tarsi sako ,,imkit mane ir skaitykit", o tas ,,mane'' yra ir knyga ir p. Agasis.  

Paprastai mano aprašymai būna trumpi, kai knyga prasta. Ši tikrai ne prasta. Bet čia daug nepridiskutuosi. Čia žmogus atvirai apie savo gyvenimą pasakoja. Ar daug prikomentuosi? Tokią knygą reikia pačiam paskaityti, o ne kitų pasakojimų apie ją klausyti.

Įsijaučiančio skaitymo! :)
Emilija