,,Žmogėdrų salos"

 

,,Žmogėdrų salos"

Miloslavas Stinglas

1973 m. (orig. 1970)
172 psl.
ISBN nėra

Kelionių knyga. Autorius keliauja po Melaneziją - Ramiojo vandenyno pietvakarinę dalį. Po Saliamono salas, Naująją Gvinėją ir aišku Fidžio salas. Fidžio salas būtent ir vadina žmogėdrų salomis, nors autorius sako kad kanibalizmas gyvuoja ir kitur.

Knygoje išsamūs etnografiniai aprašymai. Aprašoma dabartis, pateikiami praeities pasakojimai. Šiek tiek istorinio konteksto: laisvės kultūra - okupacinis laikotarpis - gyvenimas laisvėje. Daug dėmesio skiriama kanibalizmo priežastims.

Dvidešimt trečiasis skyrius ,,Po Naująją Gvinėją be vertėjo" pristato Pidžin ingliš - anglų kalbos variacija, kurią įkirtęs autorius galėjo gan laisvai susikalbėti visoje Melanezijoje!

Vertimas sutrumpintas!  Su autoriaus leidimu, bet vistiek.... Mielai būčiau skaičius visą.

Etnografo komentarai apie viršelį butų buvę labai labai įdomūs. Viršelyje vaizduojamas vienas iš žmogėdrų salų gyventojų, jo ,,karūna" primena krikščionišką aureolę. Šių salų gyventojai ir krikščionybė ,,nestipriai" susiję. Tie patys simboliai ne visuomet tomis pačiomis reikšmėmis aptinkami, kartais panašiomis. Tiesiog itin smalsu :)

Nuotykingo skaitymo! :)
Emilija