,,Der kleine Siebenschläfer“

   

,,Der kleine Siebenschläfer: Ein Lichterwald voller Weihnachtsgeschichten"

Sabine Bohlmann 



2021 m. (orig. 2021 m.)
176 psl.
ISBN 9783522185547

Mažoji Didžioji miegapelė yra nuostabiausias mano atrastas vaikų literatūros veikėjas nuo tada kai išaugau vaikiškas knygas. Vokiečių autorės kūrinys apie Didžiają miegapelę - taip oficialiai vadinasi šis gyvūnėlis, tačiau lietuviškai mažoji Didžioji miegapelė neskamba, tad Lietuvoje pažįstama tiesiog kaip mažoji miegapelė :) Būtent šios knygos lietuviškai nėra, bet yra kitų keletas kitų išverstų, kurias išleido Alma Littera leidykla.

Konkrečiai šį knygelė yra advento kalendorius - 24-ios trumpos viena su kita susijusios istorijos. Miesto pelė atvyksta į mišką pagal mainų programą (matyt kažkas panašaus į pelių Erasmus programą :) ) ir pradeda ilgėtis namų. Miesto pelė kartu su miško gyvūnais skaičiuoja dienas kiek liko iki kada galės keliauti namo ir visi kartu bando praskaidrinti dienas naujomis patirtimis. Miesto pelė labai laukia Kalėdų, o miško gyvūnai nelabai žino kas tai yra, tad miesto pelė moko naujuosius draugus iš miško apie Kalėdas.

Jei šeimoje skaitote ir vokiškai, būtinai būtinai rekomenduoju. Miela istorija, dar mielesnės iliustracijos, kaip galite matyt iš originalaus viršelio iliustracijų. Iliustracijų autorė Kerstin Shöne yra tikrasis naujojo veikėjo genijus. Be šių iliustracijų, Mažoji miegapelė nebūtų tapusi tokia pamilta kaip yra dabar.

Šventiško skaitymo! :)
Emilija

,,Der Inka“

  

,,Der Inka"

Alberto Vazquez-Figueroa



2005 m. (orig. 1999 m.)
304 psl.
ISBN 9783898972864

Mano mėgstamiausias žanras - istorinis romanas. O dar apie tiek mažai istoriškai pažįstamą (ne tik man, bet ir istorikams) kraštą - Pietų Ameriką, tad džiaugiuosi kiekviena užtikta knyga apie senuosius šio krašto laikus. Pavadinimas ko gero išduoda ir konkrečiau - apie inkus :) Nežinau nei rašytojo nei knygos, užkabino pavadinimas apie inkus ir nusipirkau. 

Knygoje kalbama apie gentis, jų kasdienybę, kultūrą, tarpusavio santykius, apie tai kaip jie matė užjūrio svetimšalius, apie tai kaip krikščioniška pasaulėžiūra sutinka inkų pasaulėžiūrą. Ypač įdomios diskusijos apie šeimos santykius, šeimos formavimą. Knygos veiksmas paliečia žinomas vietoves, žinomus asmenis, žinomas mitologijas, tačiau nesiekiama vadovėline forma informuoti apie krašto istoriją - dėmesys sutelktas į veikėjų veiksmus ir patirtis. Po to, kad tai yra istorinis romanas, tai yra nuotykių knyga.

Galvodama apie šią knyga iškart pagalvoju apie ,,Karaliaus Saliamono kasyklas". Kasyklų knygos veiksmas vyksta Afrikoje, o čia Pietų Amerikoje, bet tos neprieinamos vietos, nepažintos gentys, kultūrų susidūrimas. Įdomu, kad knygos apie kultūrų susidūrimą suteikia galimybę naujai pamatyti savą kultūrą, tarsi pažvelgti į ją iš šalies, nes kita kultūra turi savo ,,normalu ir įprasta''.

Lietuvių kalba prieinamo leidimo neradau, tačiau yra įvairiomis kitomis kalbomis - ispanų kalba, yra angliškai.... Aš skaičiau vokišką vertimą. 

Nuotykingo skaitymo! :)
Emilija

,,Kipšo laiškai"

 

,,Kipšo laiškai. Seno velnio patarimai jaunam velniukui"

C. S. Lewis 



2016 m. (orig. 1942 m.)
162 psl.
ISBN 978-9955-29-165-7

Šypseną keliantis atvirkštinės psichologijos šedevras. 

Ponas Liuisas savo kūrinius grindė krikščionybės temomis. ,,Kipšo laiškai" yra mano patirtyje antroji šio autoriaus knyga (pirmoji ,,Tiesiog krikščionybė"). Knygyne patraukė pavadinimas, tik paėmus knygą į rankas pastebėjau, kad tai Liuiso knyga. Iškart nusprendžiau perskaityti, nes Liuisas, rašantis apie velnių patarimus jaunesniųjų ugdymui, tiesiog pritrenkė.

Knyga iškart priminė Senekos ,,Laiškai Lucilijui" - patyrusio asmens patarimai jaunesniajam perteikiami laiškų forma. Dėdė Paralius rašo laiškus savo mielajam Nelabukui. Nelabukui sunkiai sekasi....dėdė jam pataria, kartais pabara. Visi dėdės Paraliaus laiškai sudėlioti taip, kad yra tiesiog priešingi tam ko žmonės moko savo vaikus norėdami jiems įdiegti gero elgesio vertybes. Nelabukui sunkiai sekasi būti geru velniu - mūsų mąstais - būti blogu, ir kuomet dėdė Paralius bara Nelabuką, tą neklusnų paauglį, neįmanoma nesišypsoti :) Velniai patiria tuos pačius jaunimo ugdymo iššūkius kaip ir žmonės :)

Vienintelis minusas šiai knygai yra jos viršelis.... Jis tiesiog atgrasus. Sutinku, kad neturėtų būti pernelyg romantizuotas velnias, bet šis tiesiog atgrasus.... Vienas viršelio pliusas: tai XVI a. graviūra - susipažįstam su XVI a. meno kūriniu.

Keliančio ūpą skaitymo! :)
Emilija

,,Draugai, meilė ir tas didelis baisus dalykas"

,,Draugai, meilė ir tas didelis baisus dalykas"

Matthew Perry



2024 m. (orig. 2022 m.)
304 psl.
ISBN 978-609-479-764-4

Vakar nusipirkau, o šiandien baigiau skaityti. Negalėjau sustoti. Jis 2022-aisiais būdamas 53-jų išleido šią knygą,  2023-iaisiais būdamas 54-ių mirė - tai, galima sakyti, viso jo gyvenimo svarbiausi prisiminimai.

Mėgstu serialą ,,Draugai", ir labai mėgstu Čendlerį. Metju Peri yra vienas iš tyliųjų ,,Draugų" aktorių. Esu žiūrėjusi pokalbius, kur jis apie savo priklausomybes kalba. Žinau kad nesukūręs šeimos, kad kenčia nuo priklausomybių, ir tiek, daugiau apie jį bulvarinės spaudos iki mūsų kraštų neateina (kas aišku labai nori, tas randa; aš tenkinuosi bulvarinėm naujienom, kurios neprašytos į akis patenka). JAV apie jį ir jo darbus žinoma daugiau, tad man jis tiesiog linksmasis mielasis Čendleris :)

Atsiminimai jo knygoje sunkūs, niūrūs, bet juos ne taip sunku skaityti kaip galima pagalvoti, mat jaučiasi, kad jis savo atsiminimus rašo būdamas pakilioje vietoje. Ne, ne išbridęs iš to didelio baisaus dalyko, bet jį suvokiantis, priimantis kaip savęs dalį su kuria nuolat kovoti reikia, ir pasaulį matantis tokį koks jis yra - gyvenantis tikrovėje. Viršelio nuotrauka atspindi knygos esmę: švelnios mielos akys, dailus veidas, susitaikymo su kančia šypsnis...

Jis daug iškentė, bet daug ir pasiekė (ir aš ne tik apie jo karjerą). Kažkur užmačiau palyginimą kad Čendlerio gyvenimas yra Metju svajonė, o Metju gyvenimas yra baisiausias Čendlerio košmaras. Perskaičiusi Metju atsiminimų knygą suprantu, kodėl taip buvo pasakyta. Vistik Metju gyvenimas buvo pilnas įvairių ne tik neigiamų patirčių. Įspūdingiausia tai, kad jis krito į dugną tokią daugybę kartų ir kaskart iš jo išsirisdavo. Neįtikėtina (ir įkvepianti) žmogaus stiprybė nepasiduoti kai nebematai galimybės laimei, bet veda gilus laimės troškimas - viltis.

Knygoje jis rašo, kad jis nenori būti prisimenamas tik Čendleriu. Manau jam tai pavyko. Aš jį prisiminsiu kaip žmogų, kuris per dideles dvasines ir fizines kančias siekė laimės, tame kelyje pagelbėjo daugeliu kenčiančių žmonių ir pakeliui atrado jėgų sukurti mieliausią džiaugsmo teikiant personažą - Čendlerį Bingą.

Įvepiančio skaitymo! :)
Emilija

,,Apie liturgijos dvasią"

,,Apie liturgijos dvasią"

Romano Guardini



2015 m. (orig. 1918 m.)
96 psl.
ISBN 978-9955-29-301-9

Stovėjo knygyne gražiai išstatyta matomoj vietoj, akis užkliuvo pirma už viršelio (simetrija, spalvingumas, ne piešinys, piešinio iki šiol nesuprantu) o tada už pavadinimo. Žodis ,,liturgija" man buvo visiškai nesuprantamas. Daug kartų girdėtas, bet nesuprantamas, tad pamačius knygą, kuri vadinasi ,,Apie liturgijos dvasią" tai kaip ir atrodo jog ją perskaičius turi paaiškėti kas yra liturgija :) Na ir įsigijau :)

Gera knyga. Lengvai skaitosi (tikrai gerai parašyta), tik bėda, kad vietomis jaučiu ryškų žynių stygių, kad galėčiau suprasti apie ką rašoma. Knygoje aprašoma liturginė malda, liturginis stilius ir pan. Tai viena ką tikrai gerai supratau skaitydama šią knygą yra tos atskiros dalys, pvz.: žinojau kas yra stilius, bet nebūčiau galėjus išreikšti žodžiais, o dabar galiu.

Aš ją dar atsiversiu....ne visą nuo pradžios iki pabaigos, bet atskirus skyrius dar pažiūrinėsiu. Kažkaip gera ją skaityti...

Ar sužinojau kas yra liturgija? Nedrąsiai, bet taip :) Iki pat knygelės pabaigos sukau galvą dėl jos. Perskaičiusi pabandžiau suformuluoti mintį pagal tai ką skaičiau, o tada susiradau ,,liturgiją" žodyne. Ir ką Jūs! Pavyko :) Aišku ne žodis žodin..... bet esmę supratau, tad mano akyse šios knygos vertė dar labiau iškilo - jį pateikia tai ką siūlo :)

Informatyvaus skaitymo! :)
Emilija

,, Vaiduokliukas"

 

,,Vaiduokliukas"

Otfrydas Proisleris


1992 m. (orig. 1966 m.)
134 psl.
ISBN nesuteiktas

Kai kurias knygas skaitėm vaikystėj, užaugę žinom kad skaitėm, pamenam dažnai tik kokį jausmą paliko, o kitka pasimiršta. Taip nutinka su daugeliu knygų, kurias patiriame vaikystėje. Štai man prisiėjo proga, jau užaugus, perskaityti ,,Vaiduokliuką".

Nepaprastai miela istorija...tikrų tikriausia atgaiva po visokių disnėjiškų istorijų :) Istorija apie tai, kas nutinka kai gaunam tai ko norim, gerai to iš anksto neapgalvoję. Istorija apie tai, kas nutinka, kai nepasakom tiesos manydamiesi saugantys kitą. Ir nuotykis. Tikrų tikriausias nuotykis.

Mielos iliustracijos, o viršelis net gi duoda užuominų į istoriją: tikrai taip, kažkuriuo metu vaiduokliukas patampa juodas! :)

Perskaitėm vienu ypu. Vienu ypu gal kiek ir ilgėloka, bet dar tvarkoj. Dar bent vieną kartelį tikrai bus skaitoma... :)

Smagaus skaitymo! :)
Emilija

,,Broliai Karamazovai''

 

,,Broliai Karamazovai"

Fiodoras Dostojevskis


1976 m. (orig. 1878-1880 m., lesta dalimis)
971 psl.
ISBN nesuteiktas

Man ketvirtoji Fiodoro Dostojevskio knyga :) Jau skaitytos ,,Baltosios naktys", ,,Idijotas" ir ,,Nusikaltimas ir bausmė". Kaip ir neplanavau jos skaityti... Nebuvau girdėjus apie jos turinį, o tik bendrai, kad svarbi. Pavadinimas kiek gąsdindavo - labai ,,rusiškai tragiškai" skambėjo. Tad ir gulėjo ilgai lentynoje šalia kitų Dostojekvskio knygų, šalia Tostojaus, Diuma, Hugo ir kitų. Kaip vis gi ją paėmiau į rankas? O gi dėl smalsumo. Tai itin profesoriaus Piterseno vertinama knyga. Šio profesoriaus mintys įdomios, dažnai itin įžvalgios. Pasidarė smalsu - kas tai per knyga jei šis išsilavinęs ir iškalbingas žmogus ją taip vertina. Na ir išsitraukiau iš neapdulkėjusios lentynos :)

Viršelis labai liūdnas... Nesupratau to raudonos ir juodos derinio... O ir ta ameba prarijusi tomo numerį.... Čia gal juoda-raudona kontrastu norėjo kruviną tragizmą pademonstruoti? Kažką viršelį kuriant juk galvojo....

Per pirmąją dalį knygos stūmiausi vos ne vos.... Kol dar veikėjų biografijos buvo, dar buvo gerai, bet toliau tos tragiškos dramatiškos damos - beveik neįmanoma ištverti. Daug perskaitai, o beveik nieko neįvyksta. Pradžia itin sunki buvo. Visa pirma dalis itin sunki, bet ji būtina, nes ji suteikia kontekstą pagrindiniam įvykiui. Dabar tai rašydama net ir prisiminiau, gi kad autorius knygos pradžioje kaip tik dėl to ir atsiprašo :) Atsiprašymas priimtas :)

Autorius per skirtingus veikėjus perteikia skirtingas žmogaus psichologijos plotmes: suaugę, jauni, tėvai, vaikai, mažamečiai, seneliai, vyrai, moterys, turtingi, vargšai, vienuoliai, pasauliečiai.... Tiek psichologinių paveikslų ir būsenų dar nesu sutikusi jokioje vienoje knygoje.

Labai įdomu tai, kad šioje knygoje jau kritikuojamas socializmas (Dostojevskis mirė 1881 m., o Marksas 1883 m.), kritikuojamas visuomenėje vyraujančio naratyvo naudojimas neva tai saugant visuomenės gerovę ir pritaikomas žmogui, mažai atsižvelgiant į jo individualų atvejį. Visuomenėje egzistuojantis naratyvas saugomas, bet kokia kaina. Gal dėl to profesoriui Pitersenui ir patinka, mat jis stipriai pasisako už žmogaus laisvę, nepriklausomybę ir prieš marksistines įdėjas. ,,Broliai Karamazovai" tikrai anti-socialistinis romanas. Dostojevskis jaunystėje buvo įsitraukęs į socialistines veiklas, už tai buvo nuteistas ir nemažai metų praleido katorgoje. Jo genialus protas turėjo tikrai pakankamai patirties ir laiko įvertinti socializmo prasmę ir poveikį. Aš matau šį kūrinį kaip jo suaugusio proto įspėjimą kitoms kartoms apie socialistinių požiūrių žalą individui.

Nesiekiantys gilintis į socializmo problemas šiuo kūriniu vistiek gali pasimėgauti (ypač jei domitės žmogaus psichologija). Tik turėkite omenyje, kad tai Dostojevskio knyga: nepadauginkit - skaitykit pamažu :)

Gera knyga. Tikrai gera. Vis gi man mėgstamiausiąja tarp Dostojevskio knygų išlieka ,,Idijotas".

Įžvalgaus skaitymo! :)
Emilija