,,How to stop losing your sh*t with your kids"

 Carla Naumburg



 2019 m.
 216 psl.
 ISBN 978-1-5234-0543-5

 

Antroji knyga iš mano susidaryto sąrašo apie vaikų auginimą (,,Anger Management for Parents", ši, ,,Peaceful Parents, Happy Kids", ,,Mamos, nemokančios mylėti" ir ,,Raising good humans"). Prasčiausia iš viso sąrašo. Labiau primena autorės dienoraštį (kas ko gero šioje knygoje yra geriausia - moters asmeninė patirtis), nei mokslų daktarės parengtą patarimų knygą. 

Autorė stengiasi pateikti viską su humoru, bet manyčiau šiuo atveju jau taikytina ,,iš to rašto išėjo iš krašto", nes autorės humoras ne vienu atveju net išeina už pagarbos ribų. Kuomet kalba eina apie vaikus, tai tam tikrų ribų peržengimas jau net ne juodas humoras, o tiesiog atgrasu. 

Autorė knygos įžangoje kritikuoja kitas knygas, esą jose per daug išsiplečiama į lankas ir pan., o pati kiekviename skyriuje vis kartoja daug ir vis tų pačių dalykų. Pakartojimai naudingi, bet ne tas per tą patį.... Knyga būtų ženkliai plonesnė jei nesikartotų vis.

Originalių minčių nerasta - atkartoja vien kitose knygose jau rašytus dalykus. Didelė dalis turinio sutampa su tuo kas rašoma trečiojoje mano sąrašo knygoje
,,Peaceful Parents, Happy Kids" išleistoje 2012 metais.

Šios knygos išskirtinumas matyt turėjo būti humoras, bet kadangi humoras daugiausia atgrasus, tai knyga visai nevykusi.

Linkiu neskaityti! :)

Emilija

 ,,Anger Management for Parents"

 Susan Garcia



 2020 m.
 165 psl.
 ISBN 979-8615596612

Nusprendusi pasidomėti vaikų auginimo tematika išsirinkau penkias knygas, kurios pasirodė potencialiai vertingiausios. Pagal intuiciją susidėjau į prasminę eilę ir ėmiau skaityti. Ši pirmoji, toliau, ,,How to stop losing your sh*t with your kids'', ,,Peaceful Parents, Happy Kids", ,,Mamos, nemokančios mylėti" ir ,,Raising good humans". Aprašymus rengiu perskaičiusi visas penkias, susidėta eile džiaugiuosi.

,,Anger Management for Parents" sudaro šeši skyriai:

1. Pykčio samprata
2. Pyktis motinystėje ir tėvystėje
3. Piktas vaikas
4. Mamų ir tėčių pykčio valdymo įgūdžiai
5. Emocinis įžvalgumas auginant vaikus
6. Dažnos klaidos valdant mamų ir tėčių pyktį.

Inormacija knygoje pateikta trumpai, glaustai ir dalykiškai - tarsi konspektas. Nors stipriai koncentruota ir dalykiška, bet skaitosi lengvai. Trumpai ir aiškiai įvardyta kas ir kodėl vyksta su suaugusiųjų jausmais, kurie pratrūksta vaiko adresu. Svarbiausia šioje knygoje manau tai, kad rašoma kaip atpažinti, kad (net ir smulkūs nesusivaldymai, kurių suaugusieji gali net nepastebėti kaip žalingo elgesio) vaikas jau patyrė skriaudą ir suaugusiems svarbu imtis aktyvių veiksmų taisyti santykius su vaiku.

Iš mano susidaryto sąrašo, šią verčiausia laikyti namų bibliotekoje ir kartas nuo karto paskaityti ar pasilikti, kad būtų galima užmesti akį prisiminti, jei atsiranda sunkumų santykiuose su vaiku.

Malonaus skaitymo! =) 

Emilija

 

 ,,Černobylio malda"

Svetlana Aleksejevič

 

 

2019 m. (orig. 1997 m.)
256 psl.
ISBN 978-609-01-2171-9

 

Man prireikė pusės metų, kad prisiruoščiau skaityti šią knygą. Jau skaičiau viena S.Aleksejevič knygą iš tos pačios serijos (,,Laikas iš antrų rankų"), todėl galėjau įsivaizduoti kas laukia - grynas neišgrąžintas gyvenimas. O kai tas gyvenimas apima Černobylio katastrofą...na, prireikė daug laiko nusiteikti, bet pagaliau perskaičiau.

Knygos pradžioje pristatomi istoriniai faktai, o toliau Baltarusijos žmonių patirtys. Pirmas skyrius itin sunkus. Tai kas nutiko Černobylyje lyginama su karu. Ir tikrai pelnytai.

Prisiminimai knygoje surinkti iš įvairiausių žmonių: katastrofos vietą valiusių vyrų, šių vyrų žmonų, darbininkus prižiūrėjusių kareivių, net aukšto rango komunistų partijos nario, kurio pasisakymas rodo kokia visgi į hierarchiją ir paklusnumą, o ne į liaudies gerovę orientuota komunizmo politika.

Sunki knyga. Labai sunki. Pradėjusi skaityti, naktimis pradėjau sapnuoti košmarus, tad stengiausi kuo greičiau baigti. Trys košmariškos naktys, bet nei kiek nesigailiu. Žinojimas to kas vyko yra vertas kelių košmariškų naktų.

Nežinau kodėl nustebau, bet nustebau....nustebau kiek panašus tai kaip buvo valdoma informacija po Černobylio į tai kaip valdoma informacija apie Covid-19 virusą, kuomet politiniai interesai ima viršų prieš mokslines žinias. Kada gi žmonės pasimokys.... o gal ir nepasimokys. Šiuo metu skaitau Senekos knygą parašytą prieš du tūkstančius metų, o aprašomos žmonių ydos visiškai tos pačios....

Linkiu ramybės skaitant...
Emilija


-----

Knygų ciklas ,,Utopijos balsai": „Karo veidas nemoteriškas“ (1985), „Paskutinieji liudytojai“ (1985), „Cinko berniukai“ (1989), „Černobylio malda“ (1997) ir „Laikas iš antrų rankų“ (2013).