,,Erškėčių paukščiai"

Kolina Makalou

 

 

1985 m. (orig. 1977 m.)
517 psl.
ISBN (neturi)

Istorinis romanas apie XX-o amžiaus pradžios Naująją Zelandiją ir XX-o amžiaus vidurio Australiją. Istorinius romanus mėgstu ir dėl to dažnai skaitau, maniau jau perskaičiau tiek, kad pasiekiau persisotinimą jais. Pasirodo ne! :) (Persisotinimas matyt nusimato nebent istorine prancūzų literatūra =] )

Beskaitydama šią knygą labai greit prisiminiau lietuviškąjį ,,Altorių šešėly". Kitas pasaulio kraštas, kitas kunigas, tos pačios kančios.

Istoriniuose romanuose (bent iki šiol skaitytuose) net kai laikmetis apima kelias kartas - tradicijos nekinta. Socialinio gyvenimo taisyklės išlieka nepakitusios. ,,Erškėčių paukščiuose" kiekviena karta gyvena tarsi vis kitame pasaulyje. Matyt XX-as amžius greitų pokyčių metas tikrai :)

Gamta, namai, situacijos, žmonių jausmai taip nuosekliai aprašyti, kad gali tikrai įsivaizduoti tą pasaulį - mano mėgstamiausias istorinių romanų bruožas.

,,Erškėčių paukščiuose'' aprašomos trys kartos. Labiausiai įsijaučiau į viduriniosios kartos gyvenimą (ko gero labiausiai dėl to, kad jis plačiausiai aprašytas) ir atrodė nesuvokiama kaip galiu susidomėti dar naujais herojais. Po šios keistos minties (kodėl gi nauji veikėjai neturėtų būti įdomūs?) suvokiau, kad ko gero jau esu įpratusi prie knygų su gan limituotu esminių herojų skaičiumi!

Šis istorinis romanas man buvo daugeriopai nuostabus atradimas. Gaila, kad knyga baigėsi.... Rekomenduoju atostogoms! :)


Malonaus skaitymo! =)
Emilija

,,Mobis Dikas"

 

 ,,Mobis dikas, arba banginis"

Hermanas Melvilis

2007 m. (orig. 1851 m.)
Audio knyga. Laikas 24:37:50
Skaitė: Stewart Willis

 

Jokioj kitoj knygoj nebūčiau radus tiek apie banginius kaip šioj! Čia kaip kokia banginių enciklopedija :) Banginių anatomija, gyvensena, elgsena, medžioklė... Veiksmo knygoje nėra daug, todėl juda gan lėtai.

Nuotykiai jūroje, šiek tiek primena ,,Jūrų vilką". Tik čia medžioja bandinius, o ten medžiojo ruonius :) yra aišku ir kitų skirtumų, bet gyvenimas laive, medžioklė jūroje... Abi knygos parašytos maždaug pusės amžiaus skirtumu (šioji senesnė), bet kelionių jūra ypatumai ženkliai nepakitę.

Įdomus atradimas buvo tai, kad filmukuose ir filmuose vaizduojamas baltas banginis yra filmukų kūrėjų susigalvojimas :) Knygoje jūreiviai Mobį Diką vadina baltuoju banginiu, tačiau autorius paaiškina iš kur tokia pravardė atsirado, ir kad bandinis visai ne baltas...

Jei ką nors domintų audio originalas anglų kalba, jį galima atsisiųsti čia ,,Moby-Dick, or the Whale" (audio knygų atsisiuntimas šioje svetainėje yra legalus). Jei mėgstate audio knygas, būtent šį įrašą rekomenduoju - skaitovo balsas ir skaitymo maniera yra puikiai tinkanti šiai knygai.

Malonaus skaitymo arba klausymo! =)

Emilija

 

 

 

 ,,How to stop losing your sh*t with your kids"

 Carla Naumburg



 2019 m.
 216 psl.
 ISBN 978-1-5234-0543-5

 

Antroji knyga iš mano susidaryto sąrašo apie vaikų auginimą (,,Anger Management for Parents", ši, ,,Peaceful Parents, Happy Kids", ,,Mamos, nemokančios mylėti" ir ,,Raising good humans"). Prasčiausia iš viso sąrašo. Labiau primena autorės dienoraštį (kas ko gero šioje knygoje yra geriausia - moters asmeninė patirtis), nei mokslų daktarės parengtą patarimų knygą. 

Autorė stengiasi pateikti viską su humoru, bet manyčiau šiuo atveju jau taikytina ,,iš to rašto išėjo iš krašto", nes autorės humoras ne vienu atveju net išeina už pagarbos ribų. Kuomet kalba eina apie vaikus, tai tam tikrų ribų peržengimas jau net ne juodas humoras, o tiesiog atgrasu. 

Autorė knygos įžangoje kritikuoja kitas knygas, esą jose per daug išsiplečiama į lankas ir pan., o pati kiekviename skyriuje vis kartoja daug ir vis tų pačių dalykų. Pakartojimai naudingi, bet ne tas per tą patį.... Knyga būtų ženkliai plonesnė jei nesikartotų vis.

Originalių minčių nerasta - atkartoja vien kitose knygose jau rašytus dalykus. Didelė dalis turinio sutampa su tuo kas rašoma trečiojoje mano sąrašo knygoje
,,Peaceful Parents, Happy Kids" išleistoje 2012 metais.

Šios knygos išskirtinumas matyt turėjo būti humoras, bet kadangi humoras daugiausia atgrasus, tai knyga visai nevykusi.

Linkiu neskaityti! :)

Emilija

 ,,Anger Management for Parents"

 Susan Garcia



 2020 m.
 165 psl.
 ISBN 979-8615596612

Nusprendusi pasidomėti vaikų auginimo tematika išsirinkau penkias knygas, kurios pasirodė potencialiai vertingiausios. Pagal intuiciją susidėjau į prasminę eilę ir ėmiau skaityti. Ši pirmoji, toliau, ,,How to stop losing your sh*t with your kids'', ,,Peaceful Parents, Happy Kids", ,,Mamos, nemokančios mylėti" ir ,,Raising good humans". Aprašymus rengiu perskaičiusi visas penkias, susidėta eile džiaugiuosi.

,,Anger Management for Parents" sudaro šeši skyriai:

1. Pykčio samprata
2. Pyktis motinystėje ir tėvystėje
3. Piktas vaikas
4. Mamų ir tėčių pykčio valdymo įgūdžiai
5. Emocinis įžvalgumas auginant vaikus
6. Dažnos klaidos valdant mamų ir tėčių pyktį.

Inormacija knygoje pateikta trumpai, glaustai ir dalykiškai - tarsi konspektas. Nors stipriai koncentruota ir dalykiška, bet skaitosi lengvai. Trumpai ir aiškiai įvardyta kas ir kodėl vyksta su suaugusiųjų jausmais, kurie pratrūksta vaiko adresu. Svarbiausia šioje knygoje manau tai, kad rašoma kaip atpažinti, kad (net ir smulkūs nesusivaldymai, kurių suaugusieji gali net nepastebėti kaip žalingo elgesio) vaikas jau patyrė skriaudą ir suaugusiems svarbu imtis aktyvių veiksmų taisyti santykius su vaiku.

Iš mano susidaryto sąrašo, šią verčiausia laikyti namų bibliotekoje ir kartas nuo karto paskaityti ar pasilikti, kad būtų galima užmesti akį prisiminti, jei atsiranda sunkumų santykiuose su vaiku.

Malonaus skaitymo! =) 

Emilija

 

 ,,Černobylio malda"

Svetlana Aleksejevič

 

 

2019 m. (orig. 1997 m.)
256 psl.
ISBN 978-609-01-2171-9

 

Man prireikė pusės metų, kad prisiruoščiau skaityti šią knygą. Jau skaičiau viena S.Aleksejevič knygą iš tos pačios serijos (,,Laikas iš antrų rankų"), todėl galėjau įsivaizduoti kas laukia - grynas neišgrąžintas gyvenimas. O kai tas gyvenimas apima Černobylio katastrofą...na, prireikė daug laiko nusiteikti, bet pagaliau perskaičiau.

Knygos pradžioje pristatomi istoriniai faktai, o toliau Baltarusijos žmonių patirtys. Pirmas skyrius itin sunkus. Tai kas nutiko Černobylyje lyginama su karu. Ir tikrai pelnytai.

Prisiminimai knygoje surinkti iš įvairiausių žmonių: katastrofos vietą valiusių vyrų, šių vyrų žmonų, darbininkus prižiūrėjusių kareivių, net aukšto rango komunistų partijos nario, kurio pasisakymas rodo kokia visgi į hierarchiją ir paklusnumą, o ne į liaudies gerovę orientuota komunizmo politika.

Sunki knyga. Labai sunki. Pradėjusi skaityti, naktimis pradėjau sapnuoti košmarus, tad stengiausi kuo greičiau baigti. Trys košmariškos naktys, bet nei kiek nesigailiu. Žinojimas to kas vyko yra vertas kelių košmariškų naktų.

Nežinau kodėl nustebau, bet nustebau....nustebau kiek panašus tai kaip buvo valdoma informacija po Černobylio į tai kaip valdoma informacija apie Covid-19 virusą, kuomet politiniai interesai ima viršų prieš mokslines žinias. Kada gi žmonės pasimokys.... o gal ir nepasimokys. Šiuo metu skaitau Senekos knygą parašytą prieš du tūkstančius metų, o aprašomos žmonių ydos visiškai tos pačios....

Linkiu ramybės skaitant...
Emilija


-----

Knygų ciklas ,,Utopijos balsai": „Karo veidas nemoteriškas“ (1985), „Paskutinieji liudytojai“ (1985), „Cinko berniukai“ (1989), „Černobylio malda“ (1997) ir „Laikas iš antrų rankų“ (2013).

 

 

,,Ilga kaip šimtmečiai diena"

Čingizas Aitmatovas

 

 

1983 m. (orig. 1981 m.)
334 psl.
ISBN (nesuteiktas)

 

Vienas tiksliausių knygos pavadinimų, koks man yra pasitaikęs :) Viena diena, kurioje sutelpa kelių šeimų gyvenimai, kelių šimtmečių legendos ir nenusakomos apimties kultūrinis ir technologinis atotrūkis.

Knyga parašyta prieš 1981-us metus - šaltojo karo "smagumai" nesibaigę, o autorius vaizduoja JAV ir Rusijos draugystę. Pasirodo net rašytojams norisi politinės taikos ir ramybės. Jei nepavyksta realybėj, tai bent vaizduotėj...

Čingizas Aitmatovas - kirgizų rašytojas. Mano literatūrinės (o taip pat ir turistinės) kelionės manęs į tą kraštą dar nuvedę nebuvo. Įdomu paskaityti kažką naujo: apie dykumą kurioje sninga, kupranugarius ir legendas, kokių net įsivaizduoti negali nematęs tos gamtos.

Sunkoka skaityti (šiaip ar taip toji ilgoji diena yra laidotuvės). Knyga prisismelkusi sovietinio persekiojamo žmogaus liūdesio, bet tuo pačiu ir įkvepianti žmonių gerumu ir ryžtu. Nelabai suprantu kaip ši knyga 1981-aisiais metais buvo leista išleisti Sovietų Sąjungoje.... :/ Gerai kad pavyko! Tik stebina, nes valdžios neliaupsina, švelniai tariant...

,,Ilga kaip šimtmečiai diena" manau ne kiekvienam skoniui....tiktų gal tiems kas mėgsta istoriją ir mokslinę fantastiką :)

Malonaus skaitymo! :)

Emilija

 

 

 ,,Frankenšteinas"

 

Meri Šeli

 

 

2013 m. (orig. 1965)
249 psl.
ISBN 978-9955-23-653-5

Viena iš plačiausiai populiariojoj kultūroj minimų knygų - o tiksliau, plačiai paplitęs pabaisa Frankenšteinas. Keista, bet taip sakydami ir suklydo ir pataikė - Frankenšteinas tikrų tikriausias monstras, tačiau Frankenšteinas ne sukurta būtybė, o jos kūrėjas.

Skaitydama pakraupau koks baisūnas yra ponaitis Frankenšteinas, ir to pasėkoje jo sukurtos būtybės kančia nenusakoma. Nors... kita vertus Meri Šeli pavyko ją nusakyti itin išsamiai.

Kuomet istorija pasakojama iš Frankenšteino pozicijos, jis vargšas, kuris kenčia, o jo sukurta būtybė siaubūnas žvėris naikinantis visa kas papuola po ranka. Įprastas narcisistinių žmonių požiūris - dėl visų blogbių aplink sav kaltinti kitus. Patyrus istoriją iš būtybės pusės pamatom koks žiaurus buvo Frankenšteina (ir daugelis kitų) ir kaip sunku buvo būtybei išgyventi.

Šioje knygoje gėris ir blogis vargiai atskiriamas - nėra gero ir blogo veikėjo, nėra herojaus ir piktadario. Šios knygos skaitymas yra nepakartojama progra apsvarstyti visuomenės vertybių ir asmeninės atsakomybės reikšmę. Ši knyga iš esmės yra apie tai, kas nutinka jei esi vienas ir niekieno nemylimas, net to, kuris atvedė tave į pasaulį.

Rašant lenda mintys į galvą apie tai kas rašoma vaikų auginimo knygose. Apie vaikus besijaučiančius apleistus, nepastebėtus, nemylimus ir viso to pasekmes. Ši knyga tai sutirštintų spalvų paletė parodanti iš kur atsiranda ''blogi'' žmonės - jie atsiranda iš nemeilės.

Man šią knygą buvo sunku skaityti, nes labai greitai pradėjau nekęsti ponaičio Frankenšteino. Tai ko gero pirmas knygos herojus, kurio nekenčiau, kuris sukėlė tokias emocijas, jog kilo mintis kad galiu nekęsti knygos veikėjo. Buvo sunku skaityti, bet nepaprastai džiaugiuosi ją perskaičiusi. Linkiu ir Jums perskaityti!

Malonaus skaitymo! :)
Emilija