2012 m. spalio 19 d., penktadienis

,,Sprendimų priėmimo metodai viešajam valdymui"




,,Sprendimų priėmimo metodai viešajam valdymui"




Birutė Mikulskienė


2011 m.

268 psl.
ISBN 978-609-95202-3-0



VADOVĖLIS. Nepaprastai reikalingas, deja būtent šis vadovėlis, poreikiui būtent šioje srityje, dar taško nepadeda. Susisteminta daug teorinės informacijos, bet ką su ja veikti ir neparodyta. Gerai, kad visai nėra pavyzdžių medžiagai įsisavinti, nėra tikslu, bet kad tie pavyzdžiai ne iš viešojo valdymo srities....Kepnerio-Tregoe analizė perteikta per automobilio pirkimą, o Hierarchinės analizės metodas per mokslininko karjerą ir čia tik pati pradžia šio pavyzdžio nepagalbos bandant suvokti Hierarchinės analizės metodą... Srautų sprendimo modelyje ,,Politikų ir kitų dalyvių srautą" vadina veikla. Čia galima vardyti ir vardyti....

Iš keturių išskirtų tikslinių grupių kurioms vadovėlis tariamai skirtas, jis tinka tik studentams, nes jie turės dėstytoją, kuris papildoma medžiaga išaiškins šios medžiagos praktinį taikymą, bet tarnautojai ir kiti valstybės politikos formavime dalyvaujantys asmenys...na, sakykim, jei jiems prireikė šio vadovėlio, jiems tikrai reikės ir pagalbos suprasti ką daryti su šiomis visomis teorijomis. Paskutinė grupė, kuriai skirtas vadovėlis yra verslininkai norintys suprasti viešųjų sprendimų priėmimo procesus. Vadovėlis pristato įvairius galimus variantus, tad verslo atstovai daugiau supras perskaitę institucijos, kuria domisi, nuostatus nei šia knygą.

Ar yra ko nors gero šioje knygoje? Yra.  Jau vien tai, kad pagaliau Lietuvos mokslininkas apsiėmė sudaryti tokį leidinį yra puiku, nes iki šios knygos buvo vien verstiniai vadovėliai ar šen bei ten pasitaikantys skyreliai. Pateikta sprendimo metodo ir sprendimo metodologijos atskirtis, nors ir ne iki galo aiški, visgi yra. Pristatyta daug metodų, kurie taikytini viešojo valdymo sprendimuose.

Pirkau knygą, nes tikėjausi įgysianti išsamesnį supratimą apie viešojo valdymo sprendimo priėmimo specifiką (atskiriant šį sprendimą nuo verslo ar trečiojo sektoriaus). Tikrai negaliu pasakyti, kad knyga yra tai ko tikėjausi. Gal bus, jei išeis pataisyta laida? Kadangi parengti naują knygą būtų lengviau nei suredaguoti šią, tai matyt tikėtis neverta :D

Jei smalsu, gal visgi yra kas vertingo, tai pavartykit knygą bibliotekoj, pirkti neverta. Knygos turinys iškelia daugiau klausimų, nei kad atsako. O juk ne va tai vadovėlis....

Malonaus (kitų knygų) skaitymo!
Emilija



P.S.  

Už šios knygos išleidimą į pasaulį mūsų savišvietai jaukti taip pat galime padėkoti jos recenzentams, kurių nuomone ši ,,mokomoji knyga" verta būti išleista kaip tikriausias vadovėlis. Vadovėlio recenzentai: dr. Vitalis Nakrošis, dr. Linas Čekanavičius, habil. dr. Adolfas Kaziliūnas. ,,Ačiū"!

Kūrinio sukūrimą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas bei Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. MOK-29/2010). ,,Ačiū'', kad sėkmingai iššvaistėte mokesčių mokėtojų pinigus. 

Leidykla ,,MES'' šiuo atveju matyt sudalyvavo ne kaip leidykla, o kaip spaustuvė, tai ką.... už ką moka, tą ir spaudžia, taip? O atsižvelgiant į tai, kad jų kataloge internete tik kelios knygos išleistos 2011-2012 m., tai pati leidykla šiame kontekste pradeda gan įdomiai atrodyti :D

2012 m. liepos 27 d., penktadienis

,,Silva rerum''






,,Silva rerum''



Kristina Sabaliauskaitė


2012 m. (pirmas leidimas 2008 m.)
286 psl.
ISBN 978-9955-23-493-7

Šis romanas 2009 m. pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją. Kas nesižavi J. Ivanauskaitės kūryba nemanau, kad verta čia pamesti knygą, juk tai ne jos knyga, o literatūrinio talento įvertinimas. Nors autorės kalba ir labai turtinga, tačiau tiek stilius, tiek bendra nuotaika nuo J. Ivanauskaitės kūrinių skiriasi. ,,Silva rerum" vaizdingas, XVII a. Žemaitiją ir Vilnių pristatantis romanas.

Pirmiausia, ,,Silva rerum" istorinis Lietuvos bajorijos ir Vilniaus paveikslas. Vilniečiams ar gerai pažįstantiems Vilnių tikrai bus įdomu skaityti aprašytas ir paminėtas vietoves, gatvele. Pvz.: dabartinis Žvėrynas XVII a. pasirodo buvo Vilniui užmiestis :) Autorė neaprašinėja vietovių tik tam, kad aprašyti, ji aplinką subtiliai įpina į pagrindinę istoriją.

Antriausia, pagrindinė istorija - meilės istorija. Ne kažkokių dviejų konkrečių veikėjų meilės istorija, bet kelių porų istorijos. Šios istorijos vėlgi pateikiamos istoriniame kontekste, kuomet retas galėjo pasidžiaugti romantiška meile, kuomet dažnai meilės reikėdavo ieškoti suprštuose santykiuose ar už oficialaus miegamojo durų. Mėgstantiems ar bent nesišalinantiems meilės istorijų, šis romanas suteikia galimybę pažvelgti į XVII a. lietuvių bajorų buitį.

Autorė knygos viršelyje patikslina - Silva rerum lotyniškai ,,daiktų miškas" - taip vadinta XVI-XVII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų ,,šeimos knyga", kur, be tokių reikšmingų gyenimo įvykių kaip gimimo, vestuvų ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakytos kalbos ir panegirikos.

Romano autorė menotyrininkė ir šis romanas yra dalies jos tyrimų atspindys - tai nėra visiškai išgalvota istorija, dvarai, santykiai su tarnai, išsilavinimas, Vilniaus unversitetas, to laikmečio turtingųjų ir vardindųjų bajorų buities ir kultūros skirtumai ir kt. konteksto elementai yra tikri, to laikmečio esatis atrasta metraščiuose, laiškuose ir silva rerum.

Besidomintiems Lietuvos istorija, primygtinai rekomenduočiau perskaityti :)


Malonaus skaitymo :)
Emilija

2012 m. gegužės 11 d., penktadienis

,,Industrinės civilizacijos socialinės problemos''





,,Industrinės civilizacijos socialinės problemos''


Elton Mayo


1945 m.
176 psl.
ISBN (ant mano skaityto leidimo nepateiktas)




Tai vienas iš klasikinių vadybos ir administravimo traktatų. Mokslinė anglų kalba nuo šios knygos laikų yra gerokai pakitusi, tad skaityti nebuvo lengva. 

Knygoje detaliai pristatomas E. Mayo atliktas eksperimentas. Originaliai buvo planuota ištirti darbuotojų patogumą darbo vietoje dirbant kaip individų masei, o galiausiai buvo gauti rezultatai atskleidė aiškią darbuotojų grupių ir vadovybės santykių specifiką, kuri yra fundamentali stambaus masto industrijai.

Nors kūrinys ir mokslinis, autorius įpina ir šiek tiek humoro: įvardijo nelaimingų žmonių pasirenkamus mokslus :) Versta citata iš knygos: ,,Kai kurios disciplinos panašu, kad turi nepataisomą patrauklumą šiems nelaimingiems individams - filosofija, literatūra, sociologija, teisė, ekonomika ir - Dieve saugok mus visus - valdymas (angl. government)" :)

Autorius teigia, kad ateities administratorius turi gebėti suprasti žmogaus-socialinius faktus tokius kokie jie yra, nepaliestus jo paties emocijų ar prietarų. Jis negali turėti tokių savybių jei nuosekliai nesimoko – mokymasis turi apimti žinias ir atitinkamus techninius įgūdžius apie sisteminę operacijų tvarką ir bendradarbiavimo organizaciją. Kaip bebūtų keista, iš šių, prieš 70 metų paskelbtų, atradimų galėtų pasimokyti dar daugelis šiuolaikiniu administratorių.

Elektroninis teksto originalas pasiekiamas čia

Man buvo labai malonu skaityti šį darbą! :)


Malonaus skaitymo ir Jums :)
Emilija

2012 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis

,,Pjūties metas'' (VI)

Serija ,,Šeši pavasariai"




,,Pjūties metas''


Vytautas Ažušilis


2008 m.
272 psl.
ISBN 978-9955-623-08-3


Paskutinioji serijos dalis. Nesutarimai ir apgavystės tarp kaimo gyventojų tęsiasi. Šioje dalyje, kaip bebūtų keista V. Ažušilio romanuose, intrigų nepasitaiko tarp moterų - kovoja tik vyrai.

Atėjo Nepriklausomybė, kolūkiai naikinami, žemės dalybos įsibėgėja. Žemė šioje dalyje yra visų kivirčų pagrindas. Anksčiau vogę iš sovietų valdžios dabar vagia iš Sapard ir kitų paramos fondų - oficiali nepriklausomybė taip greit neateina į lietuvių širdis. Jiems valdžia kaip buvo svetima taip ir liko svetima.

Daugiau ši knyga nuo kitų V. Ažušilio knygų ar kūrinių kažkuo neišsiskiria - tai šešias knygas besitęsusio kūrinio pabaiga. Artėjant pabaigai kūrinys vis įtraukia nes artėja puslapių pabaigą, o intrigų vis daugėja. Momentais pradeda erzinti užsitęsę ginčai ir manipuliacijos dėl žemės dalybų, bet viskas nuoseklu ir perteikia ką žmonės išties turėjo patirti siekdami išgyventi ir geriau prasisukti.

Šios knygos pradžioje autoriaus padėka už pasidalinimą prisiminimais, kurie panaudoti rengiant romanų ciklą ,,Šeši pavasariai". Pasirodo neklydau, jog tai turi būti tikrų gyvenimų pagrindu. Tiek detalių sudėti ir tarp jų nepasimesti.... O ir įdomu žinoti, kad tai trupinėlis istorijos, o ne išgalvotas pasakojimas :)


Malonaus skaitymo :)
Emilija



2012 m. balandžio 6 d., penktadienis

,,Naglis'' (V)

Serija ,,Šeši pavasariai"




,,Naglis''


Vytautas Ažušilis


2008 m.
272 psl.
ISBN 978-9955-623-09-0

Penktojoje serijos dalyje kolūkiai sukurti, [kitų] valdžia įsišaknijusi ir kaime viskas pradeda tekėti besiformuojančia sovietine vaga. Naglis gimė ir užaugo Galinių kaime. Vaikinas užaugo jau suformuotoje sovietinio kolektyvizmo aplinkoje ir augdamas mokėsi kaip čia prasisukti.

Įdomu skaityti aprašomus potyrius ir nuostatas žmogaus, kuris augo jau įsitvirtinusioje sovietinėje sistemoje. Jam buvo svetimi Lietuvos idealai, buvo sunki finansinė padėtis, sunki Lietuvos ūkio situacija apskritai ir jis ieškojo būdų kaip tame išgyventi. Neaplenkiami knygoje ir bendražmogiški jausmai: meilė, pavydas, baimė.

Aprašomuoju laikotarpiu jau veikė Sąjūdis, buvo numatoma kolūkių pabaiga ir prasidėjo reketai. Neturiu giminaičių kurie papasakotų apie kolūkius ar reketininkus, tad mano smalsumui stipriai padėjo autorius :) Knygoje gan nuosekliai aprašomos reketininkų veiklos schemos ir kita /spekuliacinė/ veikla.

Kaip įprasta V. Ažušilio knygose daug dramos ir naivių moterų. Šioje knygoje dar daugiau loginių spragų, visgi pabaiga šios dalies nutiesia kelią smalsumui skaityti sekančiąją. Perskaičius penkias serijos knygas jau susigyveni su herojais. Kaip ten bebūtų...šios dalies pabaigoje vestuves planuoja trečioji karta :)

Tik skaitant šią knygą man kilo mintis tokia. Bendrai apie autoriaus kūrybą (perskaičiusi 19 autoriaus knygų jau manau galiu daryti šiokią tokią išvadą :) ). V. Ažušilio personažai nėra ryškūs, jie nėra individualiai unikalūs ar ypatingi - perskaitęs įvykį, dialogą ar aprašymą atspėti apie kurį veikėją tai parašyta beveik neįmanoma, išduotų tik kontekstas, tačiau pirmą kartą tai nėra blogai. Tai nėra nei blogai, nei gerai. Manyčiau tai įspūdingas autoriaus unikalumas - per tipiškus veikėjus autorius atskleidžia netipiškas situacijas. Jei veikėjai išsamiai aprašyti, sukurti jų charakteriai ne aprašant o per veiksmus ir scenas, tai tokia knyga labiau orientuota į veikėją, o V. Ažušilis imdamas tipiškus veikėjus (vienas nuo kito neatsiskiriančius, išskyrus skirtumą tarp skirtingų lyčių veikėjų), kurių charakteriams negaištama nei puslapių, nei juo labiau skaitytojo dėmesio, gali skirti daugiau akcentų situacijai ir socialiniam kontekstui (atitinkamu laikotarpi) perteikti.

Perskaičius devynioliktą autoriaus knygą, konkretaus autoriaus braižas tikrai jau gali pradėti įkyrėti :) Ir buvo momentų, kai puslapius jau greitomis permečiau. Tačiau iki šiol nei viena V. Ažušilio knyga manęs dar nenuvylė. Kad ir turėdamas ryškų savo kūrybos braižą, autorius vis dar sugeba nustebinti - tai tikras rašytojas!


Malonaus skaitymo :)
Emilija



,,Gedas'' (IV)

Serija ,,Šeši pavasariai"




,,Gedas''


Vytautas Ažušilis


2008 m.
256 psl.
ISBN 978-9955-623-12-0

Ketvirtoji serijos knyga. Turint omenyje kokia seka jos eina ir kad liko dar dvi (tikėtina, kad ta pačia seka) tai jau sunkiai verčiasi liežuvis kalbėti apie ją (jas) kaip apie atskiras serijos knygas. Tai tikrų tikriausias vienas romanas padalintas į šešis tomus, o tai ketvirtasis iš jų.

Šį kartą pasakojimas apie našlaitį Gedą, kuris besibaigiančių studijų praktikos metu pakliūna į Galinių kaimą. Susipažįsta su vietos gyventojais, atranda sau vietą ir po studijų grįžta dirbti. Pirmoji serijos knyga pristatė Galinių kaimą, antroji - Gerdos likimą (mergaitės netekusios tėvynės pirmojoje knygoje), trečioji - Deimos likimą (mergaitės netekusios tėvynės pirmojoje knygoje), o ketvirtoji tęsia Deimos istoriją su nedideliu posūkiu. Panašu, kad kuo toliau tuo mažiau takoskyros lieka tarp atskirų knygų - jos vis artėja į vientisą istoriją. Bet ką čia apie tas formas :) Geriau apie turinį :)

Nuo pirmų trijų knygų ši labiausiai skiriasi tuo, kad tai romantinė knyga. Yra visi kolūkio reikalai, CK ir rajkomo problemos, bet didžiausias dėmesys skiriamas meilės intrigoms. Kartais net priartėjama prie švelnaus porno :) bet nei vienam paragrafe autorius neperžengia padorumo ribų. Subtiliai įvardijami pasimylėjimo momentai, dramatiškai atvaizduojamos pavydo scenos ir keršto emocijos - knyga kupina aistros. Tai viena iš nedaugelio Vytauto Ažušilio knygų, kuri sakyčiau labiau skirta moterims :)

Šioje (kaip ir trečiojoje) pastebima pora įvykių sekos neatitikimų - pasikartojimų, tačiau jie nežymūs, tad įvardinti nenorėčiau, nes nebūtinai kiekvienas skaitytojas juos pastebės, tai kam gadinti iš anksto :) Nesinori kartotis, tad tik paminėsiu, kad visa kita kas nepaminėta šiame aprašyme, šiai knygai yra būdinga ir iš kitų serijos knygų - galų gale tai vienas kūrinys :)


Malonaus skaitymo :)
Emilija



,,Deima" (III)

Serija ,,Šeši pavasariai"








,,Deima''


Vytautas Ažušilis


2008 m.
192 psl.
ISBN 978-9955-623-13-7

Trečioji serijos knyga. Šioje serijos dalyje aprašomas Deimos, mergaitės, kuri pirmojoje serijos knygoje buvo atskirta nuo tėvų, gyvenimas. Sunki vaikystė mėtant iš vienų valstybinių vaikų namų/internato į kitus, tačiau kelyje pasitaikė keletas gerų žmonių ir mergaitės gyvenimas nenuėjo šunkeliais. Galiausiai gyvenimo keliai Deimą parvedė namo - į Galinių kaimą.

Šioje knygoje ir toliau išlieka autoriaus mėgstamas veikėjų charakterių tipažas. Kai papranti prie veikėjų dramatizmo visai nieko. Minimas šio tipažo neįprastumas manau dėl to, kad autoriaus pateikia žodžiais kas paprastai lieka žmonių galvose, tad keista skaityti veikėjus tariant žodžius, kokių reta išgirsti iš žmogaus lūpų - kurie gyvenime paprastai paliekami susiprasti kas ir kaip.

Šioje knygoje kiek daugiau dėmesio skiriama asmenybėms, tačiau įtraukiama ir truputį intrigų, rajkomo užmačių ir jaunimo rezistencijos. Autorius į knygos kontekstą įtraukia 1973-iais metais įvykusį Romo Kalantos susideginimą Kaune.

Turiu tik vieną rimtą pastabą šiam kūriniui. Piršlybos Deimai iš to paties vyro vyksta du kartus, be jokio pagrindo antrajam. Po pirmojo pasipiršimo jie nebuvo išsiskyrę ar susipykę tačiau kažkodėl antrasis įvyksta kaip naujiena. Bet čia tik trumpas loginis neatitikimas, kuris iš esmės knygos tikrai nepagadina.

Skaitydama Vytauto Ažušilio knygas apie sovietinius laikus Lietuvoje dažnai pagalvoju, kad tai nėra tik išgalvotos istorijos. Mintis taip nuosekliai vejama, sąsajos tokios tvirtos, nors paminimos tik momentiškai, kad vis tvirčiau peršasi mintis, kad tai aprašyti tikri gyvenimai žmonių, kuriuos autorius pažinojo. Nuo to šios knygos tampa tik dar įdomesnės.

Laikui bėgant lieka vis mažiau žmonių, kurie atsimena tuos laikus. Gerai, kad yra knygos, kuriose užrašomos mintys ir faktai neleisiantys laikui bėgant išsikreipti prisiminimams.


Malonaus skaitymo :)
Emilija



2012 m. balandžio 4 d., trečiadienis

,,Gyvulių ūkis"






,,Gyvulių ūkis''




Džordžas Orvelas



2009 m. (1987 m. leidimo vertimas. Originalas leista 1945 m.)
192 psl.
ISBN 978-9955-13-198-4


Džordžo Orvelo (orig. George Orwell) knygos originalus pavadinimas yra ,,Gyvulių ūkis: pasaka", tačiau tai ne pasaka. Tai viso išsilavinimo lygiams suprantamu būdu atvaizduota Rusijos revoliucija, kaip autorius įvardija ,,Rusijos revoliucijos satyra".

Šį konkretų leidinį sudaro 6 dalys: kritiko įžanga, pats kūrinys, autoriaus pratarmė, ukrainietiškojo vertimo pratarmė, pastabos dėl teksto, apie autorius. Išmanantiems istoriją, ypač to laikmečio (knyga rašyta 1943-1944 m.), papildomosios dalys šalia kūrinio nėra tokios aktualios, tačiau neišmanantiems apie tą laikotarpį labai svarbu - jos suteikia žinių apie kūrinio kontekstą. Šiuo atveju kontekstas yra reikšmingas, juk tai ne kažkoks romaniūkštis, kurį paskaitai savo malonumui ir padedi į lentyną, tai kūrinys apie žmonių gyvenimus, apie politiką - apie tai kas artima, kame gyvename. Taip [gyvename]. Nors kūrinys ,,Rusijos revoliucijos satyra", tačiau jis tinka tikrai ne tik Rusijos tuometinei situacijai. Autorius pažymi, kad tai atvaizdavimas to, kas vyksta su ,,prastomis'' revoliucijomis (prasta revoliucija būna tuomet, kai masės nemąsto, nesuvokia savo galios ir leidžia revoliucijos lyderiams tapti naujais ,,šeimininkais").

Prastos revoliucijos situaciją autorius atvaizduoja paprastai ir aiškiai. Veiksmas vyksta ūkyje, kuriame gyvuliai padaro revoliuciją ir pašalinę žmones ima vadovauti ūkyje patys. Kaip pamažu nyksta (masėms nepastebimai, naujosios valdžios suplanuotai) ideologinės vertybės atvedusios mases iki revoliucijos - iki išsilaisvinimo. Gyvulių liaudis nuolat gąsdinama išgalvotais priešais, žmonių grįžimu - valdoma per baimes, kol galiausiai naujoji valdančioji klasė užima žmonių vietą.

Kodėl anksčiau minėjau, kad [gyvename] tame, kodėl esamuoju laiku? Todėl, kad gerai pagalvojus mes Lietuvoje šiuo metu visgi gyvename tarsi savame gyvulių ūkyje. Dešimtajame dešimtmetyje /išstojome/ iš Sovietų Sąjungos paskelbę nepriklausomybę. Tai inicijavo ir įvykdė nedidelė grupė žmonių, kurie tikėjo lietuvių tautos savarankiškumu, lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimu. Tie kurie atvedė Lietuvą į nepriklausomybę patapo naująja valdžia. Iki 2000-ųjų metų buvo išparceliuotas valstybinis turtas (ta ,,gražioji privatizacija" po kurios įmonės bankrutuodavo arba buvo sukuriamas monopolis) - gyventojams nuo to nei kiek ne geriau. Valstybės biudžetas nuolat skoloje - gyventojams nuo to nei kiek geriau. Kaskart artėjant rinkimams politikai išdrasko biudžetą iš naujo norėdami pasirodyti momentiškai geri ir veikia negalvodami apie stabilų Lietuvos ekonominės situacijos gerėjimą. Tai kuo Lietuva skiriasi nuo Gyvulių ūkio? O gi tik tuo, kad Gyvulių ūkyje buvo viena kiaulė su pakalikais, o pas mumis kelios, kurios nuolat rotuoja - tai ne demokratija - tai gyvulių ūkis.

Į rankas ėmiau šią knygą labai skeptiškai. Buvau daug pagyrų girdėjusi. Kritiko Malkolmo Bredberio įžangoje tekstas nuteikia, kad tai dar vienas apsakymas apie tai kaip blogai buvo prie Stalino. Bet knyga ne tokia. Na, taip, tai daugiausia apie Staliną, tačiau kūrinys bendresnio pobūdžio, revoliucija turi schemą būdingą visoms joms ir šis kūrinys tai atskleidžia.

,,Gyvulių ūkis" verčia susimąstyti. Jis nejučiomis paskatina prisiminti apie tai kad šalis (ūkis), kurioje gyvename
yra mūsų, o ne nevykusių lyderių!




Malonaus skaitymo :)
Emilija


P.S. Džordžo Orvelo vardas yra siejamas su dar vienu reikšmingu kūriniu ,,1984-ieji". Jei patiko ,,Gyvulių ūkis", būtinai rekomenduoju paskaityti ir šį!

2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

,,The Choice''






,,The Choice''


Eliyahu M. Goldratt ir Efrat Goldratt-Ashlag


2008 m.
240 psl.
ISBN 978-0-88427-193-2


Nors pirmu numeriu autorystė priskiriama Eliyahu M. Goldrat, tačiau tikroji knygos autorė yra Efrat Goldratt-Ashlag - ji šią knygą rengė aprašydama interviu su savo tėvu Eliyahu. Iš dalies įdomus atvejis - dialogo forma, nes gyvas tekstas. Visgi yra ir reikšmingas trūkumas - kuomet vyksta pokalbis, užduodami klausimai, tie klausimai ne visuomet yra tie, kurie kyla skaitytojui, o kartais kylantys ginčai, tarp Efrat ir jos tėvo, skaitytojui vargiai įdomūs :/

Žmones gyvenime dažnai nuvilia jų pasirinkimai, tiksliau, dėl nesėkmingai pasibaigusių pasirinkimų žmonės jaučiasi nusivylę. Eliyahu šiuo aspektu aptaria mokslininkus ir pabrėžia, kad mokslininkai (ar kiti tyrėjai, ne praktikai) negali būti nusivylę dėl savo pasirinkimų, nes net ir nepavykęs prototipo bandymas duoda rezultatus arba patvirtinančius/paremiančius ankstesnį pasirinkimą, arba atskleidžiančius silpnąsias vietas, kurias reikia dar patobulinti. Jauniems mokslininkams šis priminimas/pastaba labai vertinga, nes švieži srityje specialistai dažnai bijo nusivilti, daug nerimauja dėl nesėkmių, nors tai yra natūralus kelias sėkmės link.

Smagus dalykas šioje knygoje yra tas, kad nėra slapukaujama verslo paslaptimis (jomis dalinas Eliyahu). Pas mus (Lietuviškoje aplinkoje) net universitete dažnai nepasakoma realios galimybės (veiksmai) pelno didinimui versle, slepiama tarsi "know-how" geležies pavertimui auksu :) , o šios knygos autoriai tiesiai, su konkrečiais pavyzdžiais ir išsamiais pavyzdžiais paaiškina ką ir kodėl rekomenduojama daryti, kad neįmanomų rezultatų apibrėžimas taptų konservatyviu pasirinkimu :) Efrat pabando žvelgti į šių paslapčių vidų - kodėl daugelis žmonių patys nepastebi šių, atrodo elementarių, dalykų, kurie gali greitai ir veiksmingai pagerinti verslo eigą. Man asmeniškai šios įžvalgos pasirodė pernelyg gilus knaisiojimasis kas ir kodėl (matyt verta pastebėti, kad Efrat psichologijos mokslų daktarė).

Knygos gale pateikiamos skyrių santraukos su minčių žemėlapiais - tai primena skaitytą turinį ir padeda lengviau atsiminti. Ypač vertinga jei knygą skaitote ne vienu ypu.


Malonaus skaitymo :)
Emilija

2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

,,Kodėl vyrai meluoja, o moterys verkia''






,,Kodėl vyrai meluoja, o moterys verkia''


Allan ir Barbara Pease


2009 m. (originalus leidimas 2006 m.)
352 psl.
ISBN 978-9955-38-173-0

Kaip jau iš pavadinimo galima spėti, tai knyga apie vyrų ir moterų santykius. Gan plačiai ir išsamiai aprašyti įvairūs atvejai. Tiek teoriškai, tiek su praktiniais pavyzdžiais. Nemažai juokingų momentų, tad knygą tikrai smagu skaityti :)

Kelios smagios citatos iš knygos:

,,Daugelis moterų beveik teisios, kad vyrai yra užprogramuoti įsigyti bjaurius drabužius. Šimtus tūkstančių metų
moterys puošėsi, kad suviliotų vyrus, o šie - kad atbaidytų priešus."

,,Kuo skiriasi moteris kurią kankina priešmenstruacinis sindromas ir teroristas? Su teroristu galima derėtis."

,,Kodėl vyrai nevaidina orgazmo? Nes joks vyras nerodys tokio veido tyčia."

Visgi....be smagių citatų iš tos knygos mažai kas gero - autoriai vyrą ir moterį ima labai vienareikšmiškai. Vyras - bezdanti, arogantiška ir socialiai kiek neįgali būtybė priklausoma nuo motinos. Moteris - emociškai silpna, tačiau siekianti nuolat manipuliuoti vyru auklėdama jį kaip vaiką. Jei pasitaiko porelė iš tokių vyro ir moters, tai jiems knyga pravers, o kitais atvejais, ji vertinga nebent kaip anekdotų rinkinys :) Nuostolingiausiai išleisti 23.99 Lt :/


Bet jei visgi nuspręsite paskaityti, tai malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Gera mergaitė netaps turtinga''





,,Gera mergaitė netaps turtinga''


Lois P. Frankel


2006 m. (originalus leidimas 2005 m.)
284 psl.
ISBN 9955-24-231-0

Autorė savo knygą pristato taip: ,,Ši knyga skiriama kiekvienai moteriai, dirbančiai per daug, gaunančiai per mažai ir, regis, niekada nesulauksiančiai finansinės sėkmės. Tikiuosi, sklaidydama šiuos puslapius pasisemsite drąsos ir išminties, padėsiančios rasti kelią į turtingą gyvenimą - kad ir kaip jį suprastumėte".

Autorė nuosekliai apžvelgia asmeninių finansų elementus. Knygoje apžvelgiamos tokios temos, kaip: finansinė atsakomybė, išmintingas pinigų leidimas, pagrindinės žinios apie pinigus, taupymas ir investavimas, finansinės galimybės darbe ir bendros praktinės pastabos. Knyga pradedama plačiu skyriumi apie asmeninius finansus: savo turto žinojimas, savęs įvertinimas ir patarimai kaip naudotis knyga, kad iš jos būtų kuo daugiau naudos. Knyga baigiama veiksmų plano pasiūlymu.

Lois P. Frankel išlaiko savo stilių: pagrindinės knygos dalys yra suformuot iš poskyrių, kurie sudaryti skirstant autorės minimas 75-as klaidas. Pirmiausia eina trumpas klaidos aprašymas, kartais paįvairinant tikra istorija, po aprašymo kiekviename skyrelyje pateikiami profesionalių konsultantų patarimai, kaip vengti tos klaidos.

Kaip ir knygoje ,,Gera mergaitė - ne profesija", autorė labai kritiškai vertina moteris - jų sugebėjimus. Šiek tiek gebančioms tvarkytis pačioms ir be patarimų gali pasirodyti įžeidu kartais, tačiau manau nevertėtų. Reikia atsirinkti tai kas tinka Jums konkrečiu Jūsų atveju, o toks pradinukiškas požiūris į moters finansinius gebėjimus tiesiog padaro knygą vertingą ir toms, kurios tik pradeda tvarkyti finansus ir toms kurios tai jau daro, tik sunkiai sekasi.

Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Gera mergaitė - ne profesija"





,,Gera mergaitė - ne profesija''


Lois P. Frankel


2006 m. (originalus leidimas 2004 m.)
304 psl.
ISBN 9955-08-703-x

Dažnai galima pastebėti, kad aukšto profesinio pasirengimo ir didelį atsidavimą savo darbui rodančios moterys dirba kur kas žemesnės kvalifikacijos darbą, nei galėtų, ir uždirba gerokai mažiau pinigų. Lois P. Frankel parengė patarimų komplektą moterims kaip išvengti 101-os klaidos ir kilti karjeros laiptais ar bent uždirbti tiek, kiek nusipelnė - kaip kuriai norisi pagal poreikį :)

Autorė nuosekliai apžvelgia profesinės veiklos elementus. Knygoje apžvelgiamos tokios temos, kaip: savęs kaip verslo žaidėjos pažinimas, savo vaidmens formavimas, mąstymas, savęs reklamavimas, kalbėjimo stilius, išvaizda, reagavimo būdai. Knyga pradedama patarimais kaip naudotis šia knyga, o užbaigiama asmeninio tobulėjimo plano sudarymu. Autorė filosofijos mokslų daktarė, Tarptautinės karjeros konsultantų korporacijos prezidentė. Rengiant knygą buvo konsultuotasi ir su kitais karjeros specialistais.

Pagrindinės knygos dalys yra suformuot iš poskyrių, kurie sudaryti skirstant autorės minimas 101-ą klaidą. Pirmiausia eina trumpas klaidos aprašymas, kartais paįvairinant tikra istorija, po aprašymo kiekviename skyrelyje pateikiami profesionalių konsultantų patarimai, kaip vengti tos klaidos.

Perskaičius knygą kilo įdomi mintis - tai kas moteriai suteikia pranašumą privačiojoje gyvenimo srityje (šeimoje) yra didžiausias jos priešas profesinėje srityje. Moteris iš prigimties švelni, dėmesinga ir rūpestinga, dažnai net gi kuli būtybė, kuri savęs nestato pirmoje vietoje. Visgi profesinėje veikloje tai pats didžiausias nuodas norint kilti karjeros laiptais. Jei profesinėje veikloje leidžiate atsiskleisti minėtoms keturioms savybėms, Jums tikrai verta perskaityti šią knygą.


Malonaus skaitymo :)
Emilija

2012 m. vasario 7 d., antradienis

,,XXI amžiaus iššūkiai: organizacijų ir visuomenės pokyčiai"



,,XXI amžiaus iššūkiai: organizacijų ir visuomenės pokyčiai''

Romualdas Ginevičius, Narimantas Kazimieras Paliulis, Eugenijus Chlivickas, Juozas Markevičius

2006 m.
548 psl.
ISBN 9955-28-057-3


Monografija. Bent lietuviškoje mokslo publikacijų sistemoje aukščiausią laiptelį užimanti rūšis. Gerbtinų autorių parašyta, dar gerbtinesnių recenzuota, o skaitai ir matai, kad autoriai atskirai rašydami skyrius net nepasitarė kas yra kas....o tai vienur informacinė visuomenė yra dabartinė visuomenės išsivystymo pakopa ir tolygu žinių visuomenei, o kitame skyriuje jau žiūrėk tai dvi skirtingos visuomenės išsivystymo pakopos/rūšys/lygiai (autoriai taip iki galo ir nepaaiškina kas tai) ir šiuo metu mes dalyvaujame žinių visuomenės buvime (pavadinkime taip :) ). Aiškumo mažai, bet bent skaitant nuotaiką pakelia :)

Jei dar pabūtume prie kritikos, tai man ši monografija pasirodė tarsi bandymas parašyti kažką tokio kaip Manuel Castells ,,Tinklaveikos visuomenės raida". Dėkokime aukščiausiajam, kad autoriai šią idėją metė po pirmojo skyriaus. Toliau viskas kur kas geriau :)

Mane ypač pradžiugino tai, kad organizacijų pokyčiams skirtas didelis, išsamus ir tikslingas dėmesys. Tai pirmasis veikalas (lietuvių kalba aišku), kuris giliai ir plačiai nagrinėja organizaciją informacijos, žinių ir informacinių technologijų kontekste. Dėl vartojamų sąvokų ir klasifikacijos ginčytis galima, čia juk mokslas, moksle nuolat vyksta diskusijos :) Šiame veikale pagaliau atsiplėšta nuo Fayolio, Fordo, Tayloro ir kitų pirmapradžiu vadybos ir administravimo mokslo dinozaurų (aišku nepaliekant jų nuošaly, visgi jie vadybos ir administravimo mokslo dinozaurai) ir orientuojantis į realiai šiuo ekonominiu laikotarpiu egzistuojančias organizacijų valdymo sritis - inovatika, virtualumas, žmonių išteklių valdymo inovacijas.

Trečioji monografijos dalis skirta elektroninei valdžiai, bet čia nieko sužadinančio nepateikta - tie patys vadybiniai procesai aprašyti elektroninės valdžios srityje, elektronine valdžia laikant informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis aprūpintą viešąjį administravimą.


Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Mokslas ir etika"



,,Mokslas ir etika''


Autorių kolektyvas (sudarytojas ir recenzentas Rimas Norvaiša)


2011 m.
108 psl.
ISBN 978-9986-34-268-7

2011 m. gruodžio 10 d. vyko Lietuvos mokslininkų sąjungos suorganizuota konferencija ,,Mokslas ir etika". Tai šios konferencijos pranešimų leidinys.

Mokslo veikla užsiimančios institucijos Lietuvoje kelia aukštus ir kiekybe, o ne kokybe paremtus veiklos kriterijus mokslininkams ir tyrėjams. Tai buvo pagrindinė konferencijos tezė, kurią įvairiais aspektais aptarė kviesti pranešėjai.

Lietuvos mokslo veikla užsiimančios institucijos neturi mokslinės veiklos etinių tradicijų ar net kodeksų, kurie bent formaliai saugotų etiškumą mokslinėje veikloje. Konferencijos pranešėjai pristatė įvairias nuomones ir pavyzdžius iš realaus gyvenimo, kurie liūdino lygiai taip pat kaip konferencijos klausytojų skaičius. Nors apie konferenciją buvo plačiai skelbiama, pasiklausyti pranešimų ir sudalyvauti diskusijoje susirinko vos 50 dalyvių iš visos Lietuvos (gal net tiek nebuvo). O tyrėjų ir mokslininkų Lietuvoje priskaičiuoti galima tūkstančiais.

Nesudalyvavusius konferencijoje, bet besidominčius ar susidomėjusius mokslo etika, kviečiu paskaityti elektroninį konferencijos leidinį ,,Mokslas ir etika".

Daugiau informacijos apie mokslą ir etiką galite rasti Lietuvos mokslininkų sąjungos tinklalapyje.


Malonaus skaitymo :)
Emilija

,,Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi"





,,Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi''


Dale Carnegie


2010 m. (originalus leidimas 1948 m.)
400 psl.
ISBN 978-9955-790-61-7

Dar viena knygelė apie nerimą, nors ir 400 psl., bet ji tokio mažo formato, kad galima įveikti (greitiems skaitytojams) per 3 ar 4 valandas. Tarsi būtų galima pamojus ranka atsikratyti nerimo :) Vis gi ši knyga leidžiama nuo 1944 m. originalo kalba, o lietuvių kalba knygynų lentynas ji išvydusi jau antruoju leidimu.

Tiesa pasakius nieko ypatingo ši knyga. Tiksliau, nieko naujo nepasakė: negalvok apie tai ko negali pakeisti, užsiimk aktyvia veikla, galvok geras mintis ir panašūs pamokymai, bet man ji praverčia. Savo darbe ( įtariu kaip statistinis Lietuvos gyventojas) gaunu tikrai daug streso ir nerimo. Vienai iš didžiųjų nerimo bangų pastūmėjus pradėjau ,,gūglinti" ir užtikau šią knygą. Google savo knygų skiltyje duoda skaityti ištraukas. Paskaičiau, patiko, nusipirkau (pasidaviau marketingo triukui :) ). Nors knygoje ir nėra stebuklingų receptų, bet ji priverčia susimąstyti.

Skaitydama pamažu knygą kiekvieną jos pamokymą perskaičiusi pagalvodavau ,,žinau, ir taip žinau", bet viena yra žinojimas, o kita yra naudojimas. Pati stengdavausi savo susigalvotus metodus taikyti, visaip save kontroliuoti, kad nors naktimis ramiai išsimiegočiau, nors /puikiai žinau kas ryt manęs laukia/, bet pačiam tai yra gan sunku - ne tik sugalvoti būdą, bet dar ir įsiminti jį ateičiai ir svarbiausia prisiminti laiku vėliau. Šioje vienoje nieko naujo nepasakanti knyga puikiai pasitarnauja! :) Nerimo valdymo pamokos apipintos realiomis autoriaus ir jo sutiktų žmonių istorijomis ( vertė nr. 1: su pasakojimu lengviau įsiminti pamoką :) ) Įvairių istorijų skaitymas (pamokos apipavidalinimas iš įvairių perspektyvų) padeda geriau suvokti pamoką (o štai čia jau ir vertė nr. 2 :) )

Dėl geresnio įsisavinimo autorius siūlo kiekvieną skyrių, o paskui ir knygą skaityti kelis kartus. Nemanau, kad tai tikslinga. Mano manymu kur kas tikslingiau skaitant knygą pasižymėti tam tikras vietas, arba užsirašyti Jums labiausiai įstrigusias mintis ir kartas nuo karto pakartoti tai. Juk kiekvienas esame kitoks, kiekvienas kitaip tvarkomės su nerimu ir jo keliamais rūpesčiai, tad ir skirtingos mintys padeda mums :)

Knygelė dar ir maloni paskaityti :) pvz.: ,,Dvylika metų praleidau prižiūrėdamas galvijus. Per tą laiką nė karto nepastebėjau, kad karvei pakiltų temperatūra dėl to, kad sausra išdegino ganyklų plotus ar prasidėjo šlapdriba, ėmė šalti, ar galų gale bulius kreipia dėmesį į kitą telyčią".

Man ji padeda. Nors skaičiau tik kartą, bet jau padeda :) Bent dėl vieno dalyko jau niekad (o taip! tikrai drįstu vartoti šį žodį :) ) nebesinervinu dėl virtuvės nelaimiu - išpiltų miltų, sudužusių puodelių - dalykų, kurių pakeisti jau negaliu.


Malonaus skaitymo :)
Emilija