,,The Journals of Robert Falcon Scott; Vol 1 of 'Scott's Last Expedition' ''

,,The Journals of Robert Falcon Scott; Vol 1 of 'Scott's Last Expedition' ''

Robert Falcon Scott


2010 m. (orig. 1913 m.)
Trukmė: 19:11:50
LibriVox

Man, dar viena nepaprasta kelionė į pietų ašigalį. Dienoraščio autoriui paskutinė. Šios kelionės išskirtinumas yra tas, kad, nors ir skubėjo lenktynėse dėl pietų ašigalio pasiekimo, tačiau kelionės pagrindas buvo mokslininkas. Ekspedicijos dalyvių sąrašas gausus įvairių sričių mokslininkų.

Ekspedicijos narių įspūdžiai pastebėjus, kad plėšrieji banginiai sumanūs medžiotojai ir net gi medžioja grupėmis, šildo viduj. Per visą dienoraštį jaučiamas nuoširdus gamtos pažinimo džiaugsmas.

Čia dalis kelionės. Tai pirmoji dienoraščių pusė. Labai tikiuosi kad greitai pasirodys ir antra dalis. LibriVox bibliotekoje rodoma kad rengiama dar viena šio autoriaus knyga, labai tikiuosi, kad tai antroji dalis. Kitaip teks pirkti spausdintą knygą :)

Jei ką nors domintų audio knyga anglų kalba, ją galima atsisiųsti čia ,,The Journals of Robert Falcon Scott; Vol 1 of 'Scott's Last Expedition' " (audio knygų atsisiuntimas šioje svetainėje yra nemokamas ir legalus).

Įkvepiančio nuotykio!
Emilija :)

,,Raišteliai"

,,Raišteliai"

Domenico Starnone



2018 m. (orig. 2014 m.)
158 psl.
ISBN 978-609-01-3481-8

Knyga prasideda emocingais, isteriškais paliktos moters laiškais. Perskaičius kelis puslapius jau galvojau: ,,Kaaaaas per .....?!". Moterų isteriją skaityti visai nemalonu (vargšai vyrai į kuriuos jo nukreiptos būna....). Toliau pagerėjo. Na.... ,,Pagerėjo" ta prasme, kad moteriškos isterijos sumažėjo, tačiau pati istorija tragiška. Praktiškai tai yra vyro neištikimybės sugriautos šeimos portretas. Gilus nėrimas į vyro vidų (kas knygose reta, tad ta prasme įdomu buvo). Skaitydama vis mąsčiau čia knyga apie itališką vyrą ar apie itališką šeimą. Perskaičius pasilikau ties: apie vyro neištikimybės poveikį šeimai.

Trumpa knyga. Perskaičiau vienu prisėdimu. Nesirinkau jos, gavau dovanų. Viršelis nei šis nei tas...tos dvi poros vyriškų ir moteriškų kojų tvarkoj, bet kur gi raišteliai? Ir tikrai raišteliai čia itin svarbūs, pavadinimas kaip tik, bet viršelis net nesistengia paremti pavadinimo. Netraukė skaityti kai pamačiau knygos aprašymą, bet užėjo ūpas kam nors trumpam, o ši, vargu ar atskiros knygos verta, tad kaip tik tiko aktualiam trukmės poreikiui.

Itin realistiškas emocijų vaizdavimas. Buvo įdomu, nors gan nemalonu dėl paties turinio.

Vis neapsisprendžiu verta ar neverta skaityti, rekomenduoti ar ne.... Nenorėjau skaityti, skaitydama patyriau įdomių emocijų, perskaičius šiek tiek laiko gaila. Vistik jei nuspręsite skaityti...

...kantraus skaitymo! :)
Emilija

,,Gebrauchsanweisung für den Wald''

,,Gebrauchsanweisung für den Wald''

Peter Wohlleben

2022 m. (pirmas leidimas 2017 m.)
234 psl.
ISBN 987-3-492-27766-2

Nuteisiau knygą pagal viršelį :) Pamačiau tą nuostabią šviesą miške ir paėmiau knygą. Pasižiūrėjau į tą gražų miško taką, panorau jame atsidurti, o apie ką ten konkrečiau užmečiau akį jau eidama su knyga rankose :) Laimei, pataikiau! :)

Knygą parengė miškininkas. Didelę patirtį turintis žmogus į 234 puslapius sudėjo tiek, kiek užtektų bent keturioms knygoms. Tekstas vos ne kaip mokslinio darbo - kiekvienas sakinys informatyvus ir reikalingas. ...ir kadangi kiekvienas sakinys informatyvus ir reikalingas, po poros pastraipų, pradeda sprogti galva nuo informacijos kiekio :D Vistik, nors ir greit daug suštampuota, tikrai galima atsiminti keletą vertingų dalykų, pvz.: miške radus kakutį kaip atskirti ar tai vilkas (ir jau panikuoti) ar tai šuo (ir eiti ramiai tolyn), kad žvėrienos paštetą valgyti tik naminį (!), ir kad medžiai jau nuo rugpjūčio ruošiasi žiemai.... Knygą verta turėti namų bibliotekoje, nes pagal poreikį galima atskirus skyrelius dar ir dar kartą pasiskaityti.

Knyga išleista antrą kartą, ir vėlgi su tuo pačiu rimtu trūkumu. Nėra iliustracijų. Nereikia kiekvienam lape po paveikslėlį, bet kai kuriose temose tikrai būtų vertingiau maža iliustracija nei n sakinių aprašymas, kur vistiek gali kažką neteisingai įsivaizduoti ir galiausiai informacija lieka ne vertinga.

Šios knygos skaitymas tarsi vaikščiojimas po mišką su miškininku. Nuostabu! Tik ne atpalaiduojantis pasivaikščiojimas, o edukacinis :)

Miškingo skaitymo! :)
Emilija

,,Bruknelė"

,,Bruknelė"

Martynas Vainilaitis

1991 m.
102 psl.
ISBN 5-7900-0044-4

Pamačiau ,,Bruknelę" lentynoj ir suspurdo viduj kažkas. Apie ką neatsiminiau visai, bet prisiminiau jausmą. Mielą, šiltą jausmą.

Tai etnografinė lietuvių pasaka apie velnius, laumę, raganą, stebuklus, meilę..... Pasaka baigiasi gerai. Įsimylėjusiems pavyksta vėl atrasti vienas kitą, visgi kitaip nei holivudinėse istorijose, ne meilė nugali, ne meilė išgelbsti, ne netikėti burtai, o draugai ir artimieji, kurie pasirengę viskam, kad apsaugotų. Tai nuotykinga istorija, mokanti savigarbos ir doros (mergaites), drąsos ir ištikimybės (berniukus), ir visiems primenanti kaip svarbu draugų/artimųjų rūpestis bei pagalba.

Man pakliuvo skaityti garsiai. Nors kiek jau atpratusi, bet taip smagiai greitai persiskaitė, kad net balsas nepavargo.

Nemažai literatūriškų žodžių, bet bent daugumą suaugusieji supras, tad tekste lengva susigaudyti.

Iliustracijos tiesiog nuostabios. Viršelis visą iliustracijų grožį aprėpia viename. Tos tiesios linijos, tamsi aplinka ir šviesūs veikėjai kaip tik pataiko į mistikos pojūčio kūrimą išsaugant grožį ir eleganciją net tekstuose apie velnius :) Iliustracijų ne per mažai, kas tiksliniam vartotojui yra laaabai svarbu :D

Nostalgiško skaitymo! :)
Emilija

,,Stebuklingoji tošelė"

,,Stebuklingoji tošelė"

Lazdynų Pelėda

1972 m. (apsakymai pirmą kartą publikuoti 1899-1933 m.)
242 psl.

ISBN nesuteiktas 

Lazdynų Pelėdos tekstus radau lyginant su Šatrijos Ragana. Pastarosios neskaičiau, bet man Lazdynų Pelėda primena Žemaitę, tik ne taip siaubinga. Dauguma Lazdynų Pelėdos apsakymų gan švelnūs, paprastai buitiški, o vienas net linksmas :)

Apsakymai ,,Stebuklingoje tošelėje" apie lietuviško dvaro gyvenimą XIX-XX amžių sandūroje. Apie turtingų ir vargšų gyvenimą, apie nesantuokinių vaikų ir našlaičių sunkumus, apie tokius stiprius prietarus kad net namams leisdavo sudegti. Tuo metu kai šie apsakymai rašyti, rašyti jie apie tą pasaulį kokį pažino ir matė. Dabar gi šie apsakymai istoriniai - langas į praeities gyvenimą. Ne veltui rašytojams rekomenduojama rašyti apie savo laikmetį ir apie tai ką jie geriausiai išmano - tokių knygų vertė laikui bėgant tik auga!

Pirmasis knygos apsakymas tragiškai liūdnas, tad jį perskaičiusi pradėjau gailėtis kad paėmiau knygą, nes visai nebuvau nusiteikusi ,,dar vienai Žemaitei". Vistik panašu, kad tik redaktorius patingėjo ir savo darbo nepadarė, nes apsakymus kitaip sudėliojus, būtų kur kas geresnė šios knygos skaitymo patirtis.

Tarp kitko: Vilniuje Lazdynų Pelėdai yra paminklas, jame dvi moterys. Kelios dienos iki paimant knygą (o gal dėl to kad skulptūrą pamačiau knygą ir paėmiau) užtikau tą skulptūrą. Atrodė taip keista. Kodėl dvi moterys Lazdynų Pelėdai, o gi pasirodo Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu rašiusios dvi seserys :)

Malonios pažinties su Lietuvos praeitimi! :)
Emilija

,,Dieviškoji komedijas. Pragaras"

,,Dieviškoji komedija. Pragaras"

Dantė Aligjeris


1991 m. (orig. 1314 m.)
294 spl.
ISBN nesuteiktas, Vertė: Aleksys Churginas

Su šia knyga įžengiu į XIV-o amžiaus literatūrą :)  Dantė Dieviškąją komediją (trys dalys: Pragaras, Skaistykla, Rojus) rašė 1308 m. - 1321 m. Pragaro pirmasis leidimas pasirodė 1314 m., visos komedijos spausdintinis leidimas pirmą kartą pasirodė 1472 m. 

Nuo Dantės Pragaro egzistuoja visų vakariečių šleikštulį keliantis suvokimas apie tai kas yra pragaras.  Jau apie septynis šimtus metų.... O kaip beveik du kart septynis šimtus metų iki tol? Koks pragaras buvo tada? Anas pragaras lyg tai turėtų būti ,,tikresnis". Šis klausimas man iškilo baigus skaityti knygą...

Tekstas vaizdingas, toks vaizdingas, kad be pasiruošimo daugelis metaforų lieka nesuprastos. Ko gero reiktų bent Vikipedijos puslapį apie šią knygą perskaityti ir tada dar kartą  patį Pragarą. Nepasiruošus skaityti vis tiek buvo malonu. Vertėjas pateikęs knygos gale keletą komentarų, bet jie tekste nesužymėti ir tikrai ne kiekvienas nesuprantamas terminas/posakis paaiškintas, tad vertinėjimą mečiau ir tiesiog skaičiau.

Skaitydama poemas kartais taip įsijaučiu į ritmą, kad pametu mintį. Šioj knygoj man taip dažnai nutiko. Baigusi skaityti, netgi pirmąsias dvi giesmes perskaičiau iš naujo, kad prisiminčiau kaip viskas prasidėjo. Mėgstu eiliuotą tekstą, bet kartais bangavimas ritme išbanguoja testo prasmę man.

Susikaupusio skaitymo! :)
Emilija

,,Karo nuotaka"

,,Karo nuotaka: iš nemylimos dukters - į Švedijos karalienę"

Ilona Skujaitė



2023 m.
286 psl.
ISBN 9786090154366

Istorinis romanas apie karalaitę Kotryną, Kotryną Jogailaitę gyvenusią XVI-ame amžiuje. Romanas parašytas pirmuoju asmeniu, todėl itin gyvas. Šis istorijos laikotarpis man mažai žinomas, todėl skaičiau su dideliu įsitraukimu ir jauduliu: kas laimės mūšį? ar pavyks išsigelbėti? ar pavyks dar kartą išsigelbėti? ir t.t. Kadangi tai tikra istorija (nors ir literatūriškai pagražinta, bet istorinis kontekstas ir asmenybės tikros), ją žinantiems ne tiek jaudinanti knyga; man, žalokai šiuo klausimus buvo itin įtempta. Smagiausia tai, kad išgalvotam kūriny gali nuspėti kas ir kaip, priklausomai nuo to kur link vystosi veiksmas, žinoma kad tam tikri įvykiai reikalingi kad atitinkamai vyktų tolyn. Čia gi ne išgalvota istorija ir įvykiai buvo tokie kokie buvo nepriklausomai nuo to jie ,,padeda'' ar ,,kenkia" literatūriniam istorijos vystymui. Pora kartų net kilo ūpas paieškoti informacijos, o kaip visgi šis mūšis baigėsi? Nepaieškojau, skaičiau toliau :)

Knyga pakliuvo man į rankas beveik prieš mano valią. Pati tikrai nebūčiau pirkusi. Atstumiantis pavadinimas ir nedailus viršelis. Suprantu, kad čia Kotryna ir ji pavaizduota tiek gražiai kiek buvo įmanoma. Vistik šis portretas su šiuo pavadinimu veikia visiškai atstumiančiai. Paimti knygą įkalbėjo knygyno darbuotoja. Džiaugiuosi, kad leidausi įkalbama. Knyga įdomi, lengva ir moteriškai sava. Šiek tiek primena knygą ,,Moters portretas".

Ši knyga ne tik Kotrynos Jogailaitės literatūrinė biografija, tačiau ir šaunus romanas leidžiantis pažvelgti į XVI a. Baltijos jūros pakrančių istoriją. Vertingas politinės situacijos atvaizdavimas. Bei jaudinantis nuotykis. Apie filmą ,,Žalgirio mūšis" sako kad tai geriausia istorijos pamoka, visgi ne. Ši knyga yra geriausia istorijos pamoka. Lietuvos istorija mokykliniuose vadovėliuose einanti nuo Jogailos iki Knygnešių yra nuobodžiausia mokyklinio dalyko kurso atkarpa. Šia knyga apimami svarbiausi XVI a. įvykiai Europoje, bei trumpai pateikiama istorinė eiga po to. Linkiu smagiai susipažinti su nuobodžia mokyklinio kurso atkarpa!

Įtempto ir informatyvaus skaitymo! :)
Emilija

,,Karliaus Saliamono kasyklos''

 

,,Karaliaus Saliamono kasyklos"

Henris Raideris Hagardas

1990 m. (orig. 1885 m.)
256 psl.
ISBN nesuteiktas

Žavingas nuotykis iš tų laikų kuomet mūsų planetoje dar buvo daugybė neatrastų kraštų, nepažintų tautų ir tikėjimui mitais bei legendomis buvo dar daug vietos.

Lūkesčių visiškai nepatenkino, bet dėl to nei kiek ne blogiau. Mat pagal pavadinimą tikėjausi, kad bus istorinis romanas apie Saliamono laikų Izraelį. Tikrai ne. Anglų džentelmenai ir vietinis afrikietis keliauja per Afrikos pietines teritorijas. Didžioji dalis veiksmo vyksta vienoje Afrikos genčių, taip kad Karalius Saliamonas čia dėtas tik tuo kad neva tai turėjo kasyklą pietinėse Afrikos teritorijose, o šiaip tai ši knyga apie Afriką :)

Malonus nuotykis. Šiek tiek primenantis Žiulio Verno nuotykius. Dėl šios priežasties net sakyčiau kad gan tipiška XIX a. nuotykių knyga  :) 

Kelionė, karas, deimantai, meilė, piktadarybės, išmintis, žiaurumas, išlikimas.... Ne šia eilės tvarka, bet viso to kupinas šis trumpas nuotykių romanas. Nuoširdiai rekomenduoju.

Nuotykingo skaitymo! :)
Emilija

  

,,Heklberio Fino nuotykiai"

Markas Tvenas

1984 m. (orig. 1884 m.)
285 psl.
ISBN nesuteiktas

Tik baigusi Tomą Sojerį sėdau prie Heklberio Fino. Nors autorius sako, kad Heklberio Fino nuotykius galima ir atskirai skaityti, visgi džiaugiuosi, kad skaičiau iš eilės. Po to straipsnio apie sovietmečio vertimų/leidimų nepatikimumą buvau jau nusiteikusi neskaityti šio vertimo, bet griebti originalą. Tačiau pradėjusi klausytis Tomo Sojerio nuotykių originalo pastebėjau, kad vertimo netikslumai per smulkūs, kad atsisakyčiau popierinės knygos lietuvių kalba ir prisiimčiau garso knygą anglų kalba (popierinė knyga asmeninėj bibliotekoj, o garso knygas imu iš nemokamų legalių garso knygų bibliotekos Librivox.org).

Leidinys kuriame skaičiau Heklberio Fino nuotykius yra tas pats surišimas kartu su Tomo Sojerio nuotykiais.  Savo recenzijose palieku aprašus atskirus. Tai dvi atskiros knygos, todėl kiekviena verta atskiro įrašo, net jei jie ir susiję :)

Dvi atskiros knygos ir tikrai skirtingos. Didysis nuotykis prasideda maždaug metai po to kai baigiasi pirmoji knyga. Pirmoje knygoje Heklberis buvęs miestelio netikėlis, antrojoje knygoje yra gan šaunus vaikinas. Tomas Sojeris antrojoje knygoje kiek ne savo vietoj: padūkęs, bet perlenkiant net jo padūkimo ,,normalumą".

Ši knyga, išskyrus dalį apie Tomą Sojerį, yra švelni draugystės ir išgyvenimo istorija. Ypatingai įdomu skaityti apie jaunuolio vidines kančias dėl doro ir nedoro elgesio vergovės kontekste. Kadangi Hekas gyvenęs auklėjamas dorovingos našlės ir lankęs sekmadieninę mokyklą, jam kažkiek suprantama krikščioniška dorovė. Jis keikia save kaip nedorą baltajį, nes negali elgtis ne žmogiškai su bendrakeleiviui vergu. 

Galbūt man romantizavosi Heklberio kelionė upė dėl mėgstamos dainos ,,Moon River"... Jei ir taip, tas idealizavimas perskaičius knygą nenunyko :) ...išskyrus dalį su Tomu Sojeriu, ten tai jau Ne.

Jei galima sulyginti Tomo Sojerio nuotykius ir Heklberio Fino nuotykius, tai sakyčiau pirmoji knyga labiau vaikiški išdykavimai, o antroji brandesnė, mat ten jau išlikimo istorijos.

Smagaus skaitymo! :)
Emilija

 

,,Tomo Sojerio nuotykiai"

Markas Tvenas

1984 m. (orig. 1876 m.)
232 psl.
ISBN nesuteiktas

Seniai planuota skaityti ir pagaliau įveikta :) Tik deja su kartėlio gaidele.... Beieškodama informacijos mano aprašui užtikau straipsnį apie sovietmečio vertimų/leidimų nepatikimumą. Mano bendra pozicija yra, kad jei tik išeina, reikia skaityti originalo kalba. Visgi turiu didelę biblioteką paveldėtą iš močiutės, popierinės knygos yra pačios maloniausios, tad buvau nusiteikusi turimas klasikines knygas perskaityti tas kurias turiu, o dabar atrodo.... Na ką gi, tebūnie ne idealiai versta knyga (ko gero ieškosiu originalo, kad palygint galėčiau :D ) bet buvo smagi :)

Daugelis leidinio momentų žinoti, juk istorija labai populiari, o ir filmų prikurta. Vis tik buvo smagu skaityti. Iš tikro norėjau skaityti ,,Heklberio Fino nuotykius", bet pirmame puslapyje pasakoma kad tai (beveik) tęsinys Tomo Sojerio nuotykiams, tad pirmiau apie Tomą paėmiau.

Leidinys kuriame skaičiau Tomo Sojerio nuotykius yra tas pats surišimas kartu su Heklberio Fino nuotykiais. Savo recenzijose palieku aprašus atskirus. Tai dvi atskiros knygos. Nors jos viename įrišime, manau, netinka jas sudėti į vieną krūvą (kaip kad netinka atskirai aprašinėti vienos knygos išleistos keturiais tomais atskiras dalis).

Įdomiausias dalykas skaitant šią knygą man yra vaikų laisvė. Nors istorijos ir išgalvotos, bet tai kaip vaikai leidžia laisvalaikį, nuotykių kontekstas yra XIX a. pab. realybė. Kokią laisvę pažinti aplinką turėjo tie vaikai ir kiek dabar prižiūrimi ir kontroliuojami yra vaikai... Kiekvienas laikmetis kitoks, natūralu kad skiriasi, mane tiesiog nustebino to skirtumo apimtis.

Vakar rinkausi iš savo gausios bibliotekos ką paskaityti. Biblioteka gausi: Tolstojus, Hugo, Puškinas, Šekspyras, Diumą (etc.) - kur pasisuksi kančia, o norisi kažko lengvo. Tomo Sojerio nuotykiai tikrai lengvas skaitymėlis. Švelniai įtemptas kartais, vaikiškai nuoširdus. Nekantrauju paskaityti apie Heklberio Fino nuotykius. Tikiuosi to paties nuotykingo lengvumo :)

Smagaus skaitymo! :)
Emilija


P.S. Išklausiau originalų kūrinį Librivox.org svetainėje. Vertimas turinio iš esmės nekeičia. Daugiausia kalbinės korekcijos nekeičiančios turinio, pvz.: apibūdinant indėną Džo (kurio vienas iš tėvų grynas indėnas, o vienas baltasis) autorius vartoja anglišką ,,half-breed", kuris anais laikais buvo vartojamas bet kuriam maišytos rasės žmogui (tik šiuolaikinėje kalboje laikomas žeidžiančiu terminu), į lietuvių kalbą buvo išverstas kaip ,,metisas" (terminas įvardijantis kad vienas iš tėvų yra mongolidų rasės, o kitas europidų). 

,,Tavo protas ir kaip jį naudoti"

 

,,Your Mind and How to Use it"

William Walker Atkinson

2014 m. (orig. 1911 m.)
Trukmė: 05:18:22
Libri Vox

Tikrų tikriausia instrukcija :D Pilnas knygos pavadinimas ,,Tavo protas ir kaip jį naudoti: praktinės psichologijos instrukcija*", ir tai tikrai rimta instrukcija. Autorius pradeda biologine smegenų sandara ir užbaigia logikos dėsniais ir mąstymo taisyklėmis!

Atkinsono knygos (man čia trečioji) yra itin praktinės, parengtos skaitančiųjų saviugdai. Asmeninių savybių ugdymui. Kur bandau lenkti..... (nors) jo knygos skirtos asmenybės ugdymuisi, ši knyga itin naudinga pradedantiesiems tyrėjams: moksleiviams pradedantiems domėtis moksliniais tyrimais, bakalauro studentams, kuriems nusimato kursiniai ir baigiamieji darbai. Gali ir vienam kitam magistrantui praversti..... Tai knyga nuosekliai vedanti per žmogaus protą, viena proto veiklų yra pažinti. Moksliniai tyrimai yra mokslinio pažinimo veikla, kuri atliekama žmogaus protu. Tad žingsnis po žingsnio praeiti organizuota ekskursija per žmogaus smegenis yra tikrai naudinga. Kiekvienam tyrėjui svarbu (kiekvienam žmogui naudinga) susigaudyti tarp klasifikavimo, sintezės, indukcijos (ir kitų smegenų veiklų), norintiems išmokti taisyklingai formuoti silogizmus ir išvengti/atpažinti sofizmus.

Prisimenu savo pirmąjį tiriamąjį darbą gimnazijoje... Gavau užduotį, atlikau, nesupratau, pristačiau, mane pagyrė, ir toliau likau nesupratusi. Pirmasis kursinis darbas universitete... Gavau temą. Gavau terminą iki kada pristatyti. Dėstytojos nemačiau nei prieš, nei per, nei po darbo rašymo. Gavau tik atsakymą su įvertinimu pažymiu ir vienu sakiniu elektroniniu paštu. Niekas neaiškino kaip daryti. Kaip mane būtų nudžiuginusi ši knyga! Gavau abiem atvejais gerus įvertinimus, o ir be papildomos pagalbos geriau kaži ar būčiau padariusi, bet tikrai būčiau daugiau supratusi kodėl darau tai ką darau :)

Jei ką nors domintų audio knyga anglų kalba, ją galima atsisiųsti čia ,,Your Mind and How to Use it: A Manual of Practical Psychology" (audio knygų atsisiuntimas šioje svetainėje yra nemokamas ir legalus).

Dėmesingo skaitymo!
Emilija :)

*anglų kalba vartojamas žodis manual, kuris tokio tipo tekstuose į lietuvių kalbą paprastai verčiamas kaip vadovas, visgi turinio prasme žodis manual reiškia instrukciją ir atsižvelgiant į knygos turinį tikrai reiktų pasilikti prie instrukcijos. Gal vadovas tegu lieka vadovaujančiose pozicijose dirbantiems asmenims....

,,How to Live on 24 h a Day''

 

,,How to Live on Twenty-Four Hours a Day''

Arnold Bennett

2007 m. (orig. 1907 m.)
Trukmė: 01:36:40
LibriVox

Šiandien prisiėjo laikas tvarkytis virtuvės spinteles. Na, o kad negaišti laiko veltui, reikia įsijungti knygą! Bet kokią? Kažkas lengvo ir dalykiško atrodė tinkama, o kai pamačiau knygą apie tai kaip negaišti laiko, tai... Ar gali būti geresnė knyga negaišti laiko, kaip knyga apie tai kaip negaišti laiko? :) Tad štai, spintelės tvarkoj, knyga baigta :)

Mano kelyje tai trečioji Arnoldo Beneto knyga su praktiniais kasdienos patarimais (iki šiol išklausyta ,,Mental Efficiency" ir ,,Self and Self-management") tad turėjau lūkestį kad nenugąsdins, nesuerzins ir nenuvils. Taip ir buvo :)

Manysit ta, kuri laiko taupymui pasijungia knygą valydama spinteles, neturi ką iš knygos apie laiko taupymą išmokti? O gi turi! :) Mat ši knyga ne sausai apie tai kaip daryti kelis darbu vienu metu ir dėl to daugiau spėti. Šiek tiek apie tai, bet ne tik... Ši knyga apie tai, kaip turėti laiko kokybiškam gyvenimui. (Taupiai) pateiksiu pavyzdį, to, kas knygoje man aktualiausia buvo. Menai. Tikrai neišmanau menų. Galiu kalbėti apie knygas, kurias skaičiau. Šiek tiek galiu diskutuoti apie rašytojus, jei skaičiau bent kelias  to autoriaus knygas. Bet Paveikslai - man tik gera į juos žiūrėti. Muzika - man malonu jos klausyti. Bet diskutuoti apie tapybą ar muziką... Niekaip. Nesigilinu, nes gi neturiu tam laiko. Autorius siūlo, kad apie muziką galima išmokti ne tik ,,užsisėdus" dalyką, tačiau reguliariai kartas nuo karto einant į koncertus, susipažįstat su programa ir atidžiai stebint koncertą. Jis sako, kad taip pamažu ,,nori nenori" praprusi muzikos srityje. Visiškai logiška ir paprasta :) Taip paprasta, kad net apie tai nepagalvojame. Suaugusieji taip pripratę prie sudėtingo gyvenimo, kad matyt kartais jau net nebepagalvoja apie paprastu sprendimus...

Ir toliau žavi autoriaus ryžtingas tonas: ,,šnekėdamasis su savimi" autorius atsako į visus tuo klausimus, kuriuos kelia tie, kurie visom išgalėm ieško atsikalbinėjimų saviugdai.

Jei ką nors domintų garso knyga anglų kalba, ją galima atsisiųsti čia ,,How to Live on Twenty-Four Hours a Day" (garso knygų atsisiuntimas šioje svetainėje yra nemokamas ir legalus).

Taupaus skaitymo!
Emilija :)

,,Vieno kino vargai Kinijoje"

,,Vieno kino vargai Kinijoje"

Žiulis Vernas



2011 m. (orig. 1879)
Trukmė: 06:59:34

Dar vienas Žiulio Verno nuotykis. Mintis labai įdomi, bet kelionė labai sunki..... Su knyga susipažinau audio formatu, vertimu į anglų kalbą. Skaitovai lyg ir tvarkoj buvo, bet vis pamesdavau ir reikdavo gerokai atgal pajudėti. Viską susumavus knygą perklausiau gal kokius tris kartus :D Žiulio Verno knygas paprastai vartoju lietuviškai ar angliškai. Jei tik turiu popierinę lietuvių kalba tai būtinai ją. Jei randu audio, tada angliškai. Kartą dėl įdomumo vokiškai ir kartą dėl smagumo prancūziškai (pastaroji buvo tikrai dėl smagumo, nes mano prancūzų kalba ne knygų skaitymo lygio) :) ir iki šiol viskas buvo gerai, bet ši knyga... ji pirma kur užsimąsčiau kaip visgi būtų gerai turėti lietuvišką, ar bent popierinį leidimą. Baiginėjant paskutinį bandymą klausyti užmečiau akį į komentarus apie knygą....ne pirma esu kam sunku sekti jos turinį :/

Visgi tai nuotykis :) Žiulio Verno nuotykis ir iš dalies kažkas naujo. Kai kurios knygos jau buvo pradėję kurti vienodumo jausmą. Šio kino nuotykiai panaikino vienodumo jausmą tikrai :)

Žmogus praradęs norą gyventi pasisamdo neatšaukiamą žudiką. Netikėtai išnyksta priežastys kodėl norėjo mirti ir dabar kažkaip reikia išlikti. Mintimi, pats įdomiausias išlikimo nuotykis :)

Jei ką nors domintų audio knyga anglų kalba, ją galima atsisiųsti čia ,,The Tribulations of a Chinaman in China" (audio knygų atsisiuntimas šioje svetainėje yra nemokamas ir legalus).

Sklandaus nuotykio!
Emilija :)

,,Sinuhė egiptietis"

 

,,Sinuhė egiptietis.

Penkiolika knygų apie gydytojo Sinuhės gyvenimą (apie 1390 - 1335 m. pr. Kr.)''

Mika Waltari

2017 m. (orig. 1645 m.)
656 psl.
ISBN 978-609-466-236-2

Keistai, bet mano gyvenimo knyga. Šiame atsiliepime gresia asmeniškumai, bet labai pasistengsiu neišduoti knygos įdomybių - sugadinti kam nors galėjimą mėgautis šia knyga pagadintų man bent dieną tai tikrai :)

Kodėl ji mano gyvenimo knyga? O gi todėl, kad panorau ją perskaityti septintoj klasėj per rudens atostogas. Stora knyga, pamaniau, skaitysiu per žiemos atostogas, juk tada dvi savaitės laisvos. Tik panorau skaityti ne šią knygą, kurią matote viršuje, bet štai šią dešinėje, kuri mano atsiminimuose visuomet liks ,,tikrąja" Sinuhės egiptiečio knyga :) Senovės Egiptas mane kerėjo nuo neatmenu kada. Iki šiol atmenu tą momentą kai bibliotekoje pamačiau auksu/juodai dryžuotą knygą su užrašu ,,Sinuhė egiptietis"... O gal tiksliau ne tą momentą kai pamačiau, bet ką tuo momentu pajaučiau.... Knyga  mane užbūrė. Nors bibliotekos knygos perskaityti taip ir neteko, perskaičiau įsigytą. Kitą leidimą. Kitu viršeliu. Negreit susimasčiau apie viršelį. Tik mano skaitytojo leidimo viršelis (viršuj kairėj) suerzino mano smegenis. Buvau prasukus jau bent šimtą (ar du) puslapių kai pirmą kartą kilo mintis ,,Kodėl knygos apie gydytoją viršelyje yra faraonas?". Juolab, kad suomiškų leidimų viršeliuose paprastai vaizduojamas gydytojas, ar tiesiog egiptietis. Faraono kaukė viršelyje buvo nuostabus sprendimas! Dabar jau žinant viską kas knygoje nutinka, smalsaujasi tik ar leidėjai tai padarė prasmingai ar tiesiog ieškodami pompastikos užmetė faraoną ant viršelio. Bet kokiu atveju - tikrai nepagadino :)

Ak, nuklydau nuo pradžios. Kodėl gi tai mano gyvenimo knyga.... Kad jau taip seniai buvau įtroškusi (šviežiai perskaičius šią knygą, naujadarai tiesiog nesulaikomai veržiasi iš smegenų :D ) perskaityti šią knygą, bet vis nesisekė: mokyklos bibliotekos knygos taip ir neteko pasiskolinti, o 2017-ųjų nusipirktą leidimą pradėjau skaityti 2018-02-09 ir jis stovėjo truputį pradėtas iki pat 2023-iųjų vasario. Nuoširdžiai maniau, kad ši knyga liks mano mintyse visą mano gyvenimą ir kažkada, išėjus jau į pensiją, kai jau kojos nebeleis keliauti ir liks tik knygų malonumas, tada sėsiu ir perskaitysiu. O štai ėmiau ir perskaičiau. Užvertus baigtą knyga jaučiausi tarsi užbaigus visą dėmesį užgožusį ilgalaikį projektą, atlikusi darbą, kuris atrodė neužbaigiamas / niekad nesibaigs. Juk perskaičiau Sinuhę egiptietį! Aš perskaičiau Sinuhę :) :) :)

Knyga nuotaikinga ,,Gyvenimo rūmuose buvo ir savas kraujo krešintojas - bemokslis baisūnas, vien savo buvimu gebantis per kelias akimirkas sustabdyti plūstantį kraują <...>" (55 psl.) ir giliai filosofiška ,,<...> nėra nei gerų, nei blogų darbų - gera, kas pasiseka, o bloga - kas nepasiseka ir iškyla aikštėn." (404 psl.). Skaitydama knygą prisižymėjau įvairių nuotaikingų metaforų ir susimąstymą skatinančių idėjų. 

Religija, liaudis, valdžia, politika, karas - ,,Sinuhė egiptietis" šešiais šimtais puslapių pateikia žmonijos tragizmą. Autorius tarsi įrodo, kad visos tautos, visais laikais gyvena tokiam pačiam ,,užburtam" rate. Kuo daugiau mąstau apie tai, kokį pasaulį atvaizduoja autorius, tuo daugiau peršasi mintis, kad nuo dabar jau tik Nyčę beskaityti, bet... po kiekvieno nuosmukio būna pakilimas, nes ,,užburtas" ratas rieda tolyn. Tuo pradėsiu naują tuščios vilties ratą. Skamba gal ir liūdnokai, bet jaučiasi tiesiog realistiškai.

,,Sinuhė egiptietis" keliauja į mano mėgstamiausiųjų sąrašą. Įspūdinga knyga. Viena iš tų retų knygų, kurios iškelia lūkesčius aukštai aukštai, o perskaičius pasitenkinimas kūriniu ne tik kad nekrinta, bet užkyla dar aukščiau.

Nuoširdžiai linkiu perskaityti šią knygą, linkiu kantrybės, susikaupimo ir drąsių įžvalgų!
Emilija =)

 

,,Valdovės Gambitas""

,,Valdovės gambitas"

Valteris Tevis

2022 m. (orig. 1983 m.)
378 psl.
ISNB 978-609-479-565-7

Vienareikšmio įvertinimo knygai neturiu. Pykstu ant autoriaus. Būtų puikus skaitalas paaugliams apie tai kaip alkoholis ir vienatvė gali suėsti gyvenimą, arba pramoginis skaitalas šachmatų gerbėjams, bet kuriam gi paaugliui rekomenduosi knygą, kuri įžanginiuose puslapiuose rašo apie aštuonmetę ir masturbaciją bendrame kontekste? Išvis kokiam žmogui galima rekomenduoti tokią knygą? Vos prisiverčiau tęsti skaityti. Ilgai svarsčiau ar tęsti. Nusprendžiau tikėtis, kad tokių dalykų daugiau nepasitaikys ir tas tikėjimasis pasiteisino. Dar pikčiau kad tos nemalonios intymios scenos apie vaikus neturiu absoliučiai jokios prasmės tolesniam istorijos plėtojimui. Be tų nemalonių scenų, toliau amerikietiškai lengvas, bet prasmingas skaitalas apie Šachmatus.

Pykstu, tikrai pykstu. Tris pastraipas galima juodu flomasteriu užspalvinti, taip netektum nemalonių scenų ir net nepastebėtum kad kažko neliko. Tokius dalykus knygose palikti net yra elementarių rašymo gairių nesilaikymas, nes romane, pjesėje, scenarijuje (ir t.t.) turi būti tik tai kas yra reikalinga istorijai. Tokią šlykštybę paliko ir dar be jokios prasmės tolesniam istorijos plėtojimui.

Mėgstu šachmatus. Buvo malonu skaityti tekstus apie mėgstamą žaidimą.

Nelinkiu skaityti, bet jei skaitysit, žinot kam nusiteikti...
Emilija

P.S. Perskaičiusi knygą pažiūrėjau pirmą seriją serialo pagal šią knygą. Gan panašu, bet su ,,klaidom''. Kai kurių momentų neskaitęs knygos net nesuprasi, arba jie erzinančiai netikslūs. Nežiūrėsiu serialo. Buvo smalsu ką Netflix su vaikų seksu padarė. Seriale tos nemalonios ir jokios prasmės knygoje neturinčios scenos, laimei, tiesiog praleistos.

,,Frei Day"

 ,,FREI DAY
Die Welt verändern lernen! Für eine Schule im Aufbruch''

Margret Rasfeld

2022 m. (pirmas leidimas 2021 m.)
192 psl.
ISBN 978-3-96238-294-0

Margret Rasfeld mokytoja beveik 40 metų, 25 iš jų ji mokyklos direktorė. Knygoje M. Rasfeld dalinasi savo patirtini modernizuojant švietimą Vokietijoje. Tai labiau dalykinė knyga...o gal sakykim dalykinė mokytojams ir pažintinė tėveliams? Visos knygoje pateikiamos rekomendacijos yra pagrįstos ir atitinka Vokietijos bei Europos teisės aktus ir net pasaulines strategijas. Ši knyga yra nuostabus pavyzdys to, kaip politikų formaliai deklaruotus ir pamirštus teiginius gali tikrove paversti atitinkamos srities specialistai. M. Rasfeld siūlomi pokyčiai įgyvendina tai, kas jau prieš daugelį metų numatyt kaip siekiamybė, bet nedaroma. Įkvepianti knyga.

Dalykinė knyga apie švietimo modernizavimą. Pirmą kartą knyga išleista 2021-ais metais, aš skaičiau 2022-iais metais išleistą 3-iąjį leidimą. Tai neįtikėtinas rodiklis!

Knyga vadinasi ,,Frei Day'' - ,,Laisva diena''. Tai yra pagrindinė ugdymo modernizavimo idėja: vaikams reikalinga ,,laisva diena'' - kelios valandos savaitėje, kuomet vaikai užsiima veikla kylančia iš jų pačių idėjų. Trumpai tariant - moksleiviams turi būti įplanuotas laikas prasmingam mokyklinių žinių panaudojimui. Prasmingam ta prasme, kad kiekvienas moksleivis didžiąją dalį mokyklinių žinių laiko neprasmingom. Autorė gan detaliai aprašo kas reikalinga sėkmingai transformacijai, pristato įvairių mokyklų atvejus. Skirtingo mokyklos labai skirtingai ėmėsi šio modernizavimo, akademiniai rezultatai nenukentėjo, o moksleiviai ir mokytojai patenkinti mokykla. Ir visa tai iš pačių mokytojų, moksleivių, tėvelių ir mokyklos administracijos iniciatyvos - jokios ,,dar vienos" brangios ir nereikalingos politinės reformos.

Knygos viršelis puikiai iliustruoja knygos turinį: mokyklinė lenta, kurioje turi būti tik nepriekaištingos raidės, skaičiai ar linijos yra atveriama vaiko kūrybai, piešiniams ir spalvoms. Lentos ,,išlaisvinimas'' - puikus vaiko lavinimo išlaisvinimo simbolis: vaikas ugdomas toks koks yra, o ne bandoma išugdyti vaike dar vieną (pakrikusios) sistemos vienetą.

Informatyvaus skaitymo! :)
Emilija

P.S. Pasirodo pagal šią sistemą išugdomi tie, kurie paskui klijuojasi prie gatvių ir dažais apipylinėja muziejus.... Skaičiau knyga dar nežinodama apie ,,Fridays for Future" judėjimą. Dėl metodo vertės lieku prie savo išsakytos nuomonės, deja čia kaip visada: geras įrankis blogose rankose gali pridaryti žalos.